Esu tikra, kad daugelis jūsų yra girdėję tokį elektroninės muzikos atlikėją, kaip „Deadmau5“. Čia tas, kuris groja pasislėpes po kauke su milžiniškom pelės ausim. Ir groja taip, kad yra užkaupęs neblogai pinigų.

Taigi, prieš kelerius metus bičas nusprendė nusipirkti sau „Ferrari 458“. Nusipirko. Tik tai, kad bus toks, kaip visi „Ferrari“ vairuotojai, jo nedžiugino (žinant, kad per metus „Ferrari“ parduoda apie 9000 automobilių, o rekordas buvo 10000, bei tai, kad gamintojas siūlo automobilį išdailinti pagal kliento norus, toks susirūpinimas dėl to „kaip visi“ atrodo juokingai).

Kaip bebūtų, jis nusprendė užklijuoti ant savo 458 liverį su „Nyan Cat“ (tuo katinu, kur su vaivorykšte skrenda), įprastus ženkliukus ir logotipus pasikeisti lipdukais su katėmis, o automobilį pervadinti į „Purrari“. Taip ir padarė, sudalyvavo „Gumball 3000“ renginyje ir sugalvojo, kad Purrari reikia parduoti.

Tik va tada italams galvose išmušė saugiklius. DJ jie atsiuntė laišką, liepiantį nutraukti veiksmus, ir pabrėžė, kad „Deadmau5“ pažeidžia jų autorines teises bei sutartį, kurią pats pasirašė pirkdamas „Ferrari“. Sutartis nurodo, kad „Ferrari“ yra pirmi, kuriems įsigyti turi būti pasiūlomas turimas automobilis. Taip „Ferrari“ apriboja galimybes įsigyti superautomobilius tiems, kurių garažuose „Ferrari“ jų nenori matyti.

Baigėsi viskas nuobodžiau nei gali atrodyti. Bičas, ėjęs į teismus su „Disney“, dėl savo pelės ausų, naudojamų kai groja, liverius nuklijavo, grąžino į vietą ženkliukus ir t.t. Ir dar pasiskundė dėl to savo „Twitter“ bei pasišaipė, kad „Ferrari“ turėtų įdėti tiek pat pastangų, kad laimėtų F1.

Bet tai ne vienitelis kartas, kai „Ferrari“ pasitelkė teisininkus kovai su savo pačių klientais ir ne tik. Pretenziją galima gauti net internete pasiūlant automobilio elektros laidyno diagramą, sukuriant memą ir panašiai.

Pavyzdžiui, beprotiškai turtingas buvęs lenktynininkas Jean Blaton savo kailiu patyrė, koks „Ferrari“ požiūris į bandymus jų automobilius modifikuoti. Nusipirkęs „F40 Barchetta“, kai baigė karjerą autosporte, jis kreipėsi į ilgametį „Ferrari“ partnerį „Michelotto“ ir nupjovė automobilio stogą, sumontavo saugos lankus, modifikavo važiuoklę, išmetimo sistemą. „Ferrari“ tai nepatiko. Kompanija pareiškė, kad dėl drastiškų pokyčių tai – nebe „Ferrari“, uždraudė J. Blaton dalyvauti oficialiose „Ferrari“ dienose ir liepė nuo automobilio nusiimti visus „Ferrari“ ženklus.

Dar vienas atvejis – dizaineris Philipp Plein, kuris „Ferrari“ kantrybės taurę perpildė pradėjęs į savo socialinius tinklus kelti nuotraukas, kuriose – jo gaminiai ir „Ferrari“. Gamintojas liepė ištrinti visas nuotraukas ir nemėginti kartoti elgesio, mat, pasak automobilių gamintojo, dizaineris su „Ferrari“ bando reklamuoti savo paties gaminius. O pastarieji italams, deja, yra neskoningo ir su „Ferrari“ nesuderinamo gyvenimo pavyzdys. Viskas nuėjo iki teismo, kuriame „Ferrari“ laimėjo ir dizaineris buvo įpareigotas sumokėti 300000 eurų baudą. Tiesa, teismo sprendimas apskųstas, o dizaineris dievagojasi, kad mokėti sutiktų tik jei „Ferrari“ pinigus paaukotų.

Teismų buvę ir daugiau. Pavyzdžiui, su seniems „Ferrari“ elektros instaliacijos schemas kūrusiu žmogumi. Pastarajam teko pašalinti visus „Ferrari“ ženklus iš savo svetainės, kurioje tas schemas pardavinėjo. Arba su labdaros fondu, daugelį metų naudojusį vardą, kurio „Ferrari“ panoro savo būsimam SUV. Ir bylą, bent pirmos instancijos, laimėjo.

Dar įdomesnis atvejis su 1980-ųjų „Miami Vice“ serialu. Pirmame sezone jo autoriai neturėjo biudžeto tikram „Ferrari“, tad pasigamino kopiją iš „Corvette“ ir „Daytona“ modelių. Viskas baigėsi byla kopijos gamintojui, o vėlesniems sezonams „Ferrari“ suteikė porą tikrų „Testarossa“. Visai neseniai minėta kopija buvo įvežta į Europą ir „Ferrari“ ėmėsi veiksmų, kad automobilis būtų sunaikintas ir niekas jo nepalaikytų tikru. Naujasis savininkas įrodė, kad skirtumų pakanka, bet „Ferrari“ bent jau privertė nuimti nuo kopijos viską, kas susiję su italų superautomobiliu.

Toks elgesys, pasirodo, nieko nuostabaus, mat „Ferrari“ griežtai kontroliuoja viską, kas susiję su jų ženklu. Netgi atsirenka pirkėjus. Pavyzdžiui, yra gandas, kad pirmenybė teikiama vyrams virš 40. O prikimšta piniginė durų į saloną lengviau neatidaro.

„Ferrari“ neleidžia parduoti automobilio per pirmus metus nuo įsigijimo, vėliau neleidžia parduot prieš tai neinformavus atstovų. Ganėtinai griežtai elgiamasi su tais, kurie turi ir „Lamborghini“ – „Ferrari“ konkurentų – automobilių. Teigiama, esą užtenka vieno tokio, kad būtum amžiams išbrauktas iš VIP sąrašo, nesvarbu, kiek „Ferrari“ esi nusipirkęs iki tol.

Galiausiai, jei jau turi „Ferrari“, modifikacijų imtis negali: jokia forma negalima liesti variklio, dažyti kėbulo keistomis spalvomis (rožiniams atspalviams NE!), uždengti „Ferrari“ logotipą.

Taigi, „Ferrari“ yra automobilių pasaulio primadona, sauganti savo tapatybę kaip tik įmanydama. Tačiau laiškų su nurodymais tučtuojau liautis kažką veikti yra siuntę ir kiti gamintojai. Pavyzdžiui, „Porsche“ buvo pyktelėję dėl Siger ACS „Porsche“ dizaino, kuriam pagrindu tapo 911 modelis. Kompanija susisiekusi su dizaino kūrėjais liepė nuo jo nuimti „Porsche“ užrasus.

O, pavyzdžiui, „Rolls-Royce“ leidosi į ginčus su reperiu, pasivadinusiu Rolls-Royce Rizzy, kai šis pseudonimą pradėjo aktyviai naudoti ir socialiniuose tinkluose, ir pardavinėti atributiką su užrašais „Rolls-Royce“. Teismas nebuvo lengvas, tačiau galiausiai reperio vardas liko tiesiog Royce Rizzy.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *