Kai kalbame apie automobilių pasaulį, žymiausia moteris jame (greičiausiai) yra Bertha Benz – Carlo Benz žmona, pirmasis žmogus pasaulyje, leidęsis į kelionę automobiliu, ir parodęs, kad šitai geriau nei bet kas kitas. Mane ta drąsi moteris žavi ir galvojau, kad rašysiu apie ją kitą savo #niekamneįdomūsfaktai įrašą. O tada atradau Dorothee Pulinger.

Jos vardą girdėjęs mažai kas, o pasirodo, šios moters biografija stulbinančiai spalvinga. Pavyzdžiui, ar galėtumėte įsivaizduoti, kad ji vadovavo pilnam moterų fabrikui, kuris gamino automobilius moterims? Taip, šitai išties buvo.

D. Pullinger gimė Prancūzijoje ir ne kas kitas, o jos tėvas, atvėrė jai duris į inžinerijos pasaulį. Jam atrodė, kad moterys šioje srityje gali daug nuveikti. Tomas Pullinger, Dorothee tėvas, buvo automobilių dizaineris ir prieš grįždamas į gimtus kraštus, kur ėmė dirbti „Arrol-Johnston“ kompanijai, dirbo Prancūzijoje. Kai grįžo, jo dukra ne itin mokėjo angliškai, bet tas jai netrukdė domėtis technika. Kai 16 baigė mokyklą, labiausiai norėjo imtis praktikos „Arrol-Johnston“ įmonėje bei gaminti automobilius ir jos tėvas padėjo tą suorganizuoti. Visgi kai 1914 prasidėjo pirmasis pasaulinis karas, Dorothee ėmė dirbti ne su automobiliais, o su karine pramone.

Negana to, kadangi ji puikiai kalbėjo angliškai ir prancūziškai, 1916 m. „Vickers“ ginklų gamintojas jos paprašė prižiūrėti jų ginkluotės gamyklą Kambrijoje. Didžioji dalis darbo jėgos ten buvo moterys ir netrukus D. Pullinger ėmė vadovauti kone 7000 žmonių fabrikui, kuriame dirbo daugiausiai prancūzų ir belgų pabėgėliai.

1917 m. „Arrol-Johnston“ atidarė dar vieną karinę gamyklą netoli Tonglando ir ten surinkta darbo jėga buvo bene vien tik moterys. Šis fabrikas buvo neįprastas ir tuo, kad atidarė mokyklą moterims inžinierėms – tuo metu tai buvo vienintelis toks koledžas Anglijoje. I-ajam pasauliniui karui besibaigiant, D. Pullinger grįžo iš Kambrijos ir užbaigė savo pameistrystę „Arrol-Johnston“ kompanijoje. Be to, tapo ir viena iš Moterų inžinierių bendruomenės įkūrėjų.

Galiausiai karui pasibaigus kilo natūralus klausimas, ką daryti su gamyklomis, kurios buvo skirtos karo pramonei. Tačiau Dorothee ir jos tėvas buvo pažadėję fabrike dirbusioms moterims, kad nepaliks jų be darbo. Tad jiems gimė mintis, jog reikia pradėti gaminti automobilį moterims, gerokai lengvesnį, manevringesnį ir t.t. nei tuomečiai nerangūs modeliai. Kadangi daugelis moterų karo metu išmoko vairuoti, ir Dorothee, ir jos tėvas tikėjo, kad pirkėjų automobiliui bus, ypač pabrėžiant, kad tai mašina moterims, pagaminta moterų.

Idėja buvo patvirtinta, tad T. Pullinger ėmėsi dizaino brėžinių, prieš tai nusipirkęs „Fiat Tipo 501“ ir jį išardęs. Gamykloje atsirado pameistrystės vietų moterims ir, įdomu tai, kad užuot mokslams trukus penkerius metus, kaip būdavo įprasta su vyrais, pameistrystė trukdavo trejus, mat moterys buvo kur kas gabesnės ir geriau besimokančios nei vyrai.

Kaip atrodė automobilių gamykla? Dauguma jos darbuotojų buvo moterys, ant gamyklos pastato stogo buvo įrengtas teniso kortas, fabrike dar buvo ir baseinas, ledo ritulio komanda ir pianino kambarys poilsiui.

Kadangi tais laikais buvo gaji vieno modelio politika, fabrikas ėmė gaminti „Galloway 10/20“ modelį. Po kapotu toks modelis turėjo 1,5 l keturių cilindrų eilėje variklį, 3, o vėliau ir 4, laipsnių pavarų dėžę ir iš viso tokių modelių buvo pagaminta apie 1800. „Galloway 10/20“ buvo reklamuojamas kaip moterų pagamintas automobilis, skirtas tos pačios lyties vairuotojoms.

Kuo ypatingas buvo tas „Galloway 10/20“? Automobilis buvo lengvesnis ir mažesnis nei kiti modeliai rinkoje, o pavarų svirtis čia atsirado tarp vairuotojo ir keleivio sėdynių. Dorothee įtaisė galinio vaizdo veidrovėlį, beje, vieną pirmųjų tais laikais, o sėdynės buvo pakeltos aukščiau, taip pat sukurta papildomos erdvės bagažui, prietaisų skydelis nuleistas žemiau, o vairas – mažesnis. Viskas tam, kad moterims vairuoti tokį automobilį būtų lengviau.

Įdomi detalė ta, kad D. Pullinger 1914 buvo pateikusi paraišką, kad būtų priimta į kažką panašaus kaip Automobilių inžinierių asociacija. Tuomet paraiška buvo atmesta tokiu pareiškimu: „žodis „asmuo“ reiškia vyrą, ne moterį“. Ir tik po karo D. Pullinger buvo čia pripažinta ir priimta.

Apie „Galloway 10/20“ populiarumą žinoma nedaug. Tiek, kad nebuvo pagaminta nė 2 tūkst. automobilių, iš kurių apie 400 Tongland gamykloje. Kadangi fabrikas buvo greta upės ir energiją jam gamino upėje esančios turbinos, buvo galima išlaikyti ganėtinai žemą automobilio kainą. Vėliau atsirado kiti „Galloway“ modeliai, bet jau nebe su D. Pullinger, 1922 metais jos, kaip fabriko vadovės, karjera baigėsi, o 1928 m. nutraukta ir „Gallowey“ gamyba.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *