Įsibėgėjęs traukos varžybų sezonas atvykti privilioja ir pačius garsiausius Lietuvos „drago“ meistrus. Bent toks įspūdis susidaro išgirdus, kad į paskutinį vasaros savaitgalį Kazlų Rūdoje vyksiantį „RSVMotors.lt drag čempionato“ trečiąjį etapą atvykti pasivaržyti žada žmogus, vairavęs automobilį su lėktuvo varikliu, traukos lenktynių trasoje išvystęs F1 bolido pasiekiamą greitį ir savo pavardę įrašęs prie ne vieno Baltijos šalių greičio rekordo.

Būtent taip galima apibūdinti Aivarą Štikelį – ilgametį traukos varžybų meistrą, sukonstravusį ne vieną ypač greitą bolidą, turintį kalną patirties ir žinių, kaip važiuoti ne šiaip greitai, o labai greitai. A. Štikelis neslepia, kad visą šį sezoną turėjo praleisti Ukrainoje ir varžytis „drago“ trasose ten, tačiau prasidėjus karui planus teko atšaukti. Likęs Lietuvoje automobilių sporto meistras nusprendė po trijų metų pertraukos pasirodyti ir Lietuvos žiūrovams, spėjusiems išsiilgti jo rekordų ir įspūdingų važiavimų.

Pakalbintas, kaip prasidėjo jo, kaip traukos lenktynių profesionalo karjera, A. Štikelis juokiasi, kad viskas gimė pasirodžius filmui „Greiti ir įsiutę“.

„Visada taip būna: jeigu filmas kažkoks pasirodo, įkvepia kažko imtis, kopijuoti, daryti. Ir nors filme buvo „Supra“ ir panašūs modeliai, Lietuvoje tuo metu važinėti pradėjome su „Opel Kadett“, „Opel Astra“, „Opel Calibra“, „Ford Probe“ ir panašiais automobiliais. Taip žaidėm, žaidėm, o tada prasidėjo ir profesionalus sportas“, – prisiminė jis. 

Dvidešimtmetį šioje srityje besisukantis ekspertas savo akimis matė, kaip žingsnis po žingsnio Lietuvoje evoliucionavo automobilio galios didinimas. Iš pradžių, sako jis, viskas prasidėjo nuo banalių dalykų, tokių, kaip oro srauto matuoklės atsukimas, išmetimo kolektoriaus pakeitimas, variklio kompiuterių programų kopijavimas, mat trūko ir žinių, ir galimybių, o ilgainiui atsirado ir įmonių, profesionaliai didinančių automobilio galią.

„Kokia buvo „drago“ aplinka, kai tik pradėjau važiuoti? Matyt, tokia pati, kokia dabar yra aplinka žiedinėse lenktynėse: nieko nesakysiu, nieko nerodysiu, su niekuo nekalbėsiu. Niekas nesidalino jokiomis paslaptimis, būdavo, nuvažiuoji į lenktynes, klausi kažko, o tau niekas nieko nesako. Dabar visi draugiški, tikra šeima, nes atėjo laikas, kai supranti, kad paslaptys yra tiesiog laiko gaišimas – žmogus gal ilgiau užtruks, bet ateis prie to paties“, – tiki pašnekovas.

Sukonstravo reaktyvinį automobilį

Auksines rankas turintis vyras neslepia, kad „dragas“ – liga, kuria susirgus pasveikti nebeįmaoma. Tiesa, prisipažįsta jis, važiuoti lenktynėse būtų sudėtinga, jeigu užuot dirbus pačiam, tektų visus darbus patikėti kažkam kitam ir dar už tai susimokėti.

„Tokiu atveju nevažiuočiau, būtų tiesiog per brangu. Bet kai pats sukioji varžtus, šis sportas nėra brangus“, – tikina jis.

Ir sukioti varžtus A. Štikelis išties moka. Pavyzdžiui, visa Lietuva prisimena jo ir bičiulių sukonstruotą pirmąjį reaktyvinį automobilį Lietuvoje. Teigiama, kad liepsnos, einančios iš šio automobilio duslintuvų vamzdžių, siekė penkis metrus. O širdimi šiam „drago“ bolidui tapo aviacinis „Rolls-Royce Viper“ lėktuvo variklis.

A. Štikelis pasakoja, kad „dragsteris“ buvo sukonstruotas per keturis mėnesius, tačiau režimas buvo griežtas: po oficialaus darbo pabaigos buvo keliaujama dirbti į garažą. Projektas pavyko ir pirmąsyk šiuo automobiliu vyras į trasą išvažiavo 2008 metais. Tuomet didžiausias išvystytas greitis buvo 310 km/val., o ketvirtį mylios pavyko įveikti per 9,1 sek.

Su reaktyvinį variklį turinčiu automobiliu vyras važiavo ir visos mylios atstumą. Tąkart, sako jis, buvo baisu net ir jam. „Dragsteris“ trasos pabaigoje išvystė 389 km/val. greitį, o iš jo išlipęs, neslepia A. Štikelis, sportininkas net sublogavo.

„Aš prieš tai pėsčiomis praėjau tą trasą. Stabdymo kelias siekė 600 metrų. Tai eidamas strategavau, ką daryti, kaip elgtis, jei nespėčiau sustoti, kur nusukti“, – prisimena jis.

Tobulina tą patį BMW

Artėjančiame Lietuvos „drago“ čempionato etape A. Štikelis varžysis su „BMW E30“ – monstru, evoliucionavusiu iš automobilio, skirto kasdienėms reikmėms patenkinti, važiavimui į parduotuvę ir šeimai, į automobilį, skirtą per kelias sekundes įveikti visą ketvirtį mylios. Šis automobilis jau yra patekęs į traukos lenktynių istoriją ir su juo siejamas ne vienas Lietuvos greičio rekordas, o A. Štikelis dar nenustoja jo tobulinti.

Tiesa, dabar A. Štikelis didelių ambicijų neturi: nori įtilpit į savo užsibrėžtą trasos įveikimo laiką, o tuomet – kuo daugiau kartų įveikti trasą, mat būtent tai ir „veža“ labiausiai.

„Esu mėginęs mesti šį sportą, bet nepavyko. Pradedi laimėti, gauni dėmesio. Jo man gal ir nereikia, nemėgstu aš dėmesio, bet adrenalinas, laimėjimai, bendruomenė – viskas „veža“. Į „dragus“ aš atvažiuoju ir be mašinos, vien tam, kad pasižiūrėčiau“, – pasakoja sportininkas ir atvirauja, kad vis dar mato ir pažįstamus veidus iš tų laikų, kai greta Vilniaus Gariūnų turgavietės vykdavo nelegalūs „dragai“.

Šeima užaugo „drage“

Paklaustas, kokiais pasiekimais traukos varžybose didžiuojasi, A. Štikelis atvirauja, jog ne iškovotos taurės ir pasiekti rekordai džiugina. Labiausiai vyrui širdį glosto tai, kad traukos lenktynėse užaugo visa šeima.

„Daugiau nei dvidešimt metų važiuoju ir didžiuojuosi šeima. Vaikai nuo mat mažų dienų mato lenktynes ir nėra buvę taip, kad jeigu aš kur nors dalyvauju, šeima neatvažiuotų palaikyti. Atvažiuoja visur, kur bebūtų lenktynės“, – kalba jis.

Vyras neslepia, kad jo projektai ir užgaidos atneša ir nerimo. Pavyzdžiui, tąkart, kai su reaktyvinį variklį turinčiu „dragsteriu“ jis pasiekė kone 400 km/val. greitį, jo žmona išties ėjo iš proto, prireikė ir valerijonų.

„Nežinau, kaip ji mane iškenčia, matyt, stipri moteris ir myli mane – juokiasi A. Štikelis. – Bet visą mano šeimą „veža“ dragas.“

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *