Kai žiūriu į savo telefono “Health” programėlės rodomus duomenis apie miegą, ji man maloniai praneša, kad laikas, kurį praleidžiu lovoje, kaip ir laikas, kurį skiriu miegui, sutrumpėjo. Atrodo nieko baisaus, bet kai per porą metų virtai žmogum, kuris miegoti eina ganėtinai anksti, kuris gali atsikelti dar prieš saulėtekį ir pradėti darbus, tai šita savaitė, atrodo, net fiziškai skauda.
Bet viskam yra priežastys. Šią savaitę įvyko konferencija “Plug-in 2022” – renginys, apie kurį mintis man šovė vasarai įsibėgėjus: kai pagalvojau, kad kasmetinė pusiau slapta pusiau vieša automobilių žurnalistų sueiga, pavadinta “Technologijų vakaru”, turi kur kas didesnį potencialą nei atrodo ir gali tapti puikiu specializuotu produktu visuomenei.
O man taip jau yra: kai pagalvoju, sunku paleisti bent jau nepamėginus, bet jau per piršto galiuką nepriartėjus prie galimybės padaryt to, kas smegenyse verda. Kartais, būna, virimas toks intensyvus, kad net naktim miegoti nepavyksta: prabundu ir akys stačios, mintys sukasi.
Taip nutiko ir šįkart. Kolega, kuris talkino organizuojant šį renginį, mane juokais pavadino programų direktore. Bet taip ir buvo. Nuo minties gimimo apie konferenciją, skirtą automotive temai plačiąja prasme, pagaudavau save vis galvojant, kas galėtų kalbėti, kaip pasiekti vieną ar kitą žmogų, kaip išlaužti naują kampą kažkurioje temoje. O blogiausia, kad kai galva verda, gali plėstis į begalybę – tiek idėjų gimsta.
Laimei, nuolatinis kartojimas sau “Dina, kitąmet” ir kolegų tvirtas paramos petys tuomet, kai teko programą dalinti minutėmis ir derinti su visais, padėjo sukoncentruoti dalykus į vieną dieną, vieną salę (su pažadu sau, kad to be continued).
Kolegos tapo tvirtybe ir tada, kai reikėjo derinti visas technines detales, kurių neišmanau, kai reikėjo pasikeikt dėl pabirusių ir staiga vėl susitvarkiusių reikalų. Teko susikaupti ir dėl to, kad, kaip tyčia, vyrui išpuolė komandiruotė ir likau viena su mažyliu namuose. Tapo aišku, kad savo renginį pamatysiu geriausiu atveju online, jeigu kūdikis bus ramus. O taip, aišku, nenutiko, nes kada gi dar reikia dygti dantims ir prasidėti naktiniam nemiegui, jei ne tada, kai šiaip labai įtemptas ir svarbus metas.
Nepadėjo ir faktas, kad likus dviems dienoms iki renginio teko programą keisti, nes staiga ėmė ir nebegalėjo vienos ministerijos viceministrė atkeliauti.
Bet viskas pavyko. Numatyta transliacija nuo pat pradžios iki pabaigos buvo, žiūrovai atėjo, temo buvo įdomios, kolega atlaikė kone 9 valandų tiesioginį eterį, sulaukiau pagyrų dėl temų.
Koks rezultatas? Ogi toks, kad šiemet turiu du kūdikius: vieną pusmečio, o kitą – dar visai šviežią, vos kelių dienų, bet neabejotinai virsiantį dar vienu Lietuvos žurnalistų autoklubo produktu.
Dabar dar taško nededu, nes reikia sulaukti visų pranešimų video, juos paversti ir tekstais, viską apipavidalinti ir padaryti ataskaitą.
Gruodį, sakiau sau, spausiu stabdį ir ilsėsiuos, o sausį bus matyti, kas toliau. Bet jau dabar minčių apstu, kaip įsivaizduoju šį renginį kitąmet. Visgi po pirmo blyno išmokau kelias pamokas:
- Organizuoti viską kuo anksčiau – vis tiek likus porai dienų kas nors iškris ir pasikeis, bet bent jau ramiau bus iki tol.
- Ieškoti pranešėjų iš anksto, nes užimti žmonės savo laiką planuoja į priekį ir neretai tada reikia kompromisinio varianto.
- Turėti planą B, C, D. Jei kažkuris neišdegs, nereikės blaškytis ir jaudintis.
- Deleguoti darbus, nes kitu atveju laukia tiesiog perdegimas.
- Miegoti. Čia toks bendresnis, bet be miego sveikata tiesiog subyra.