Per pastaruosius metus prisipirkau visokiausių interneto domenų ir sugalvojau, kad turėsiu net keletą skirtingų tinklalapių. Skirtingoms temoms. Ir pradėjau netgi rašyti dalykus. O tada supratau, kad, blemba, jau daugiau nei dešimtmetį turiu pačius geriausius namus internete, pavadintus savo vardu, ir kodėl turėčiau blaškytis? Tokią mintį galvoj įskėlė ir Salomėjos iš Veni Vidi sprendimas knygų apžvalgų blogą perkelti į VeniVidi.lt tinklalapį, kur iki šiol buvo daug (turėčiau sakyti – visi?) dalykų iš jos asmeninio gyvenimo ir bandymų.

Norą išsiskaidyti temas po skirtingas interneto vietas sukėlė ne kas kitas, o mintis, kad gimus vaikui tikrai norėsiu dalintis dalykais ir patirtimis, susijusiomis su šiuo gyvenimo etapu, o čia gi, atrodo, šventa vieta, kur tokioms temoms ne vieta. Bet kai pagalvoji, o tai kur joms tada vieta? Jeigu čia mano gyvenimas, tai kodėl mano kūdikis, kuris yra mano gyvenimo dalis, negali būti čia?

Lygiai tokia pati mintis aplankė apie mano Garažo istorijų projektą, kuriam gi susikūriau viską atskirai norėdama tiesiog į vieną vietą susidėti man įdomius rašinius, darbus su įvairiais projektais ir t.t. Susidėjau, bet suprantu, kad… Daug smagiau būtų tiesiog viską turėti čia, po vienu vardu.

Žodžiu, kol rašau šitą įrašą ir kapoju lėkštę spagetti, kadangi tik dabar išpuolė galimybė normaliai pavalgyti, lygiagrečiai dėlioju visokius meniu variantus blogo nustatymuose, žiūriu, kas geriausiai tiktų, kilnoju jau parašytus įrašus į šį tinklalapį. Ir kažkada, kai jau būsiu viską perkėlus ir viskam pasiruošus, paleisiu visus įrašus, blogas pasipildys ne viena dešimtimi tekstų, meniu punktuose atsiras naujų, skirtų konkrečioms temoms.

Aš tikiuosi, kad tai neatbaidys tų, kurie čia užsukdavo paskaityti apie visokius kitokius dalykus, ir kažkaip naujos temos įsipaišys sėkmingai į esamą Dina.lt koncepciją. O tuo pačiu viliuosi, kad man pačiai tai bus dažnesnė paskata ateiti čia ir užrašyti tai, kuo gyvenu, ką patiriu, matau, bandau.

Beje, avių banda, kuri matosi viršelio nuotraukoje pagrindiniame puslapyje, aptikta visai netoli Juozapinės kalno. Nuotrauka kaip ir niekaip nesusijusi su įrašo turiniu, nebent tuo, kad paskui vieną avį visuomet bėga visos kitos. Tai kaip ir mano domenai.

One thought on “Prisipirkau domenų ir nusprendžiau, kad viską vis tiek laikysiu čia”

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *