Labai klickbaitinis pavadinimas, bet drauge ir labai tikslus. 2022-ieji man buvo absoliutūs pokyčių metai. Nors pokyčiai šiaip sulig 2020-ų paskutiniu ketvirčiu prasidėjo: teko skirtis po ilgalaikės draugystės, atsidalinti užgyventus dalykus, pradėti naujus santykius netikėtai įsirašius Tinder ir susitikus su 13 metų nematytu žmogum, 2021-ais ištekėti, o 2022-ais tapti mama. Kosmiškai greit ratas įsisuko.

Kai jau žinojau, kad būsiu mama, nusprendžiau, kad padarysiu metų pertrauką darbe, pusmečio automechanikos moksluose, o dalies projektų apskritai neatsisakiau. Dabar žiūrėdama retrospektyviai noriu pasidalint patirtimi ir papasakoti apie klaidas: galbūt kažkam pasirodys naudinga ir padės nepaslysti ten pat, kur paslydau aš.

Išeidama iš darbo į atostogas, skirtas kūdikiui gimti, vėliau į vaiko priežiūros atostogas, kartojau, kad tikrai einu tik metams, nes išprotėsiu tiek ilgai sėdėdama užsidarius namuose su vaiku. Šventas naivume! Visad piktindavausi tais, kurie sako, kad mamos nieko neveikia, tik sėdi per dienas ir geria kavutę, ir pati su savim pasielgiau taip pat.

Tad pirmas dalykas, ką daryčiau kitaip, tai išeičiau vadinamųjų nėštumo ir gimdymo atostogų tada, kada priklauso. Jos įprastai suteikiamos nuo 30 nėštumo savaitės. Kodėl? Nes tokiu metu norisi daugiau miego, sudėtingiau sėdėti ir daug sveikiau yra pasivaikščioti, o ne trinti kompiuterio kėdę ištisą dieną. Be to, reikia ruoštis ir vaiko gimimui: drabužiai, kursai, ligoninės išsirinkimas, namų susitvarkymas.

Viskas gerai, jei darbas mielas ir nenorite visai tų dviejų mėnesių ruoštis vaiko gimimui ar tiesiog pailsėti. Bet jeigu esate kaip aš ir galvojate, kad pasaulis be jūsų sustos, kad darbai vyks prasčiau arba nevyks apskritai, atsiminkite, kad prioritetas turi būti skirtas ne darbovietei, o sau, savo fizinei ir psichinei sveikatai.

Dar viena klaida: papildomi projektai. Maniau, kad tik gimęs kūdikėlis bus daug miegantis, tai galėsiu daug visko pasidaryti ir užbaigti svarbius projektus. Tokių pasilikau net du. Kas gavosi? Ogi tas, kad pirmą mėnesį gimus vaikui pamenu lyg pro rūką: gerai, kad vyras buvo šalia, migdė mažylį ir palaikė visaip kaip, kol jausdamasi it sudužęs kiaušinis mėginau rašyti tekstus ir savim didžiuotis, kaip gerai varau.

Vėlgi: viskas gerai, jei turit daug pagalbos rankų, galit ir panašiai. Bet noriu pastebėti, kad gimdymas yra nemažas sukrėtimas fiziškai ir emociškai, organizme vyksta daug pokyčių, keičiasi hormoninė pusiausvyra, dėmesio reikia šviežiam žemės gyventojui, kuris vieną po kito patiria augimo šuolius ir panašiai. Jei galvojat, kad galit pavaryti ir viską spėsit, tai taip, spėsit. Bet daug protingiau tas pirmąsias dienas būtų skirti tyliam, ramiam, lėtam atsigavimui ir pripratimui prie kardinaliai pasikeitusio gyvenimo.

Galiausiai mano pati didžiausia klaida: metai vaiko priežiūros atostogų. Iš pradžių atrodė, kad čia žiauriai daug. O dabar žiūriu į sūnų, kuriam tuoj 8 mėnesiai, ir galvoju, kad liko tik 4 mėnesiai, ir reikės keliauti į darželį. Kur ten darželį – lopšelį. O jis dar geria daug pieno, savarankiškai nesėdi ir neropoja, nekalba, tik neseniai pradėjo suprasti, kad sakom jo vardą ir t.t. Kiek logiška būtų tokį mažylį jau atiduoti į darželį ir grįžti visu tempu į darbus? Man atrodo, nulis logikos.

Ir taip, suprantu, kad taip kalbu tik dėl to, kad turiu prabangą: namus, dirbantį vyrą, galimybes dirbti papildomai ir panašiai. Puikiai žinau, kad yra šalių, kur po trijų mėnesių mama privalo grįžt į darbą. Bet dabar, kai suprantu, ką reiškia ta mama būti, kiek darbo reikia įdėti net tada, kai kūdikis sveikas, į kiekvieną dieną, jei galėčiau rinktis, nuo pat pradžių būčiau rašiusi, kad einu į vaiko priežiūros atostogas dvejiems metams.

Gera žinia ta, kad pagal Darbo teisę, net ir parašius prašymą metams, mama turi teisę atostogas prasitęsti ir yra draudžiama medicininiu ir socialiniu draudimu. Tą patį akcentavo ir Valstybinė darbo inspekcija. Tad aš savo klaidą išsitaisysiu (minusas tik tas, kad išmokų negausiu, mat jos visos man bus išmokėtos per pirmus metus), o jeigu Jūs svarstote, kaip elgtis, rekomenduoju rinktis poros metų pertrauką.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *