Kai tampi mama, matyt, iš karto gauni geriausios gūglintojos etatą kartu su motinyste. Jei tik koks klausimas kyla, nerši internete visom suprantamom kalbom ir ieškai informacijos, aiškinies, nagrinėji, dalinies pati.

Bent aš su savo nuolatos juntamu nerimu tvarkausi gūglindama ir lygindama. Tiesa, anokia paslaptis, kartais savo juntamo nerimo skalės švytuoklę išsiūbuoju iki neregėtų aukštumų.

Kas yra plagiocefalija?

Kad sūnui plagiocefalija, pastebėjome gana anksti. Plagiocefalija yra baisiai mandras žodis, nusakantis paprastą dalyką: kūdikio galvytė kreiva. Tiesiog taip paprastai: vieni mažyliai, būna, jau gimsta su tokia kaukole, kiti patiria traumas gimdymo metu, treti tiesiog nuguli. Mūsų atvejis trečias: dėl hipertonuso vienoje pusėje, miegoti jis mėgo pasukęs galvelę į vieną pusę, užteko 3 savaičių ir – viena kaukolės pusė suplokštėjo.

Beje, yra skirstoma: plagiocefalija, brachicefalija, skafocefalija – visa tai yra kūdikio kaukolės skliauto deformacija. Kuris tipas priklauso nuo deformacijos pobūdžio.

Mamos žurnalas nuotr.

Šiaip taip nutinka daug kam didesniu ar mažesniu laipsniu. Įprastai jaudintis nuo pirmųjų dienų neverta: reikia tiesiog dažniau kūdikį vartyti, pasukti jo galvą į skirtingas puses jam miegant, stiprinti, vis guldant ant pilvo ir ilginant buvimo ant pilvo laiką. Ir padėtis sparčiai augant ir mažėjant spaudimui į nugulėtą vietą turi taisytis.

Jei nesitaiso, tuomet galima imtis aktyvesnės pagalbos: Mimos pagalvėlių su įdubimais, kurie padeda suformuoti dailų pakaušį, Perfect Noggin gultukų, kurie padeda formuoti galvelę. Mimos pagalvėlę (beje, nepigi, apie 100€), turėjau ir aš, bet kai pradėjome naudoti, mažylis jau aktyviau bendravo ir vartėsi, todėl naudos iš jos nebebuvo. Jei įdomu, reklaminį Mimos pristatymą galit rasti čia.

Jei pradėjus leisti laiką ant pilvo, išbandžius kitas priemones, padėtis nesikeičia, yra dar vienas būdas, kaip galima pamėginti pataisyti kreivos galvytės situaciją: ortezas, arba specialus šalmas, dedamas kūdikiui ant galvos. Pastarojo būdo prireikė ir mums. Bet pradėkime nuo pradžių.

Iš šalmų gamintojo reklaminio lankstinuko

Kosmetinis defektas?

Kai suvokiau, kad kūdikis nugulėjo galvą, ir pradėjau domėtis, kas toliau, atradau gausybę pačių keisčiausių dalykų.

Pirmiausia, kartais tokiais atvejais gali padėti gydytojai osteopatai. Ką jie padaro – nežinau, sako, stebukladariai, bet kartais jie gali pagelbėti ir padėti kūdikio galvai suapvalėti mankštomis ir panašiai. Sūnų apžiūrėjęs osteopatas pasakė paprastai: šalmas. Ir tiek.

Užsienio šalyse gydymas šalmais yra taikomas ilgesnį laiką, kartais net penkiamečiai su jais laksto. Lietuvoje gydoma iki maždaug pusantrų metų. Viso gydymo esmė paremta augimu: šalmas nebeleidžia spausti plokščios vietos, todėl galva gali augti į visas puses tolygiai.

Didžiausia bėda ta, kad toks gydymas – brangus. Šalmo kaina 2800 eurų. Atrodytų, kad gal bent kokią dalį kompensuoja Ligonių kasos? Deja. Nugulėjimai, suplokštėjimai pripažįstami kaip estetinės funkcijos defektai.

Įdomu tai, kad osteopatų ir kineziterapeutų dalis to tikrai nelaiko estetinės funkcijos defektu. Mat kreipiantis kaukolei, ne tik kreipiasi viskas, kas ant jos: ne viename lygyje atsiduria ausys, akys, kaktos viena pusė išsikiša, skruostas vienas atsikiša, kreipiasi gomurio skliautas, problemų kyla su sąkandžiu.

Pasirodo, galvelės forma turi įtakos net stuburui. Kaip man aiškino osteopatas, viena nugulėta galvos pusė lemia, kad į priešingą pusę pasisuka stuburas, todėl, esą, kūdikiui sunkiau į kažkurią pusę suktis, verstis, gali sutrumpėti viena koja ir taip toliau. Tiesa, vėliau neurochirurgas girdėdamas mano pasakojimą pakraipė galvą ir pasakė, kad šitai papasakojęs osteopatas yra drąsus žmogus, na, bet… esmę supratote patys.

Iš šalmų gamintojo reklaminio lankstinuko

Kokia veiksmų seka?

Taigi, kai jau kito kelio nebėra, reikia konsultacijos su neurochirurgu. Pastarasis įvertina, ar gydymas šalmu įmanomas, ar vaiko kaukolės siūlės nėra per anksti užsidariusios, išduoda pažymą ir tiek žinių. Tuomet laukia pirmasis iš daugelio vaiko galvos skenavimas trimačiu skeneriu.

Beje, gydymo ortezu – šalmu – paslaugą Lietuvoje teikia vienintelė įmonė. Ten dirbanti specialistė nuskenuoja kūdikio galvelę ir tuomet įvertinama, kokio lygmens deformacija ir tuomet jau tėvai sprendžia, ar imasi gydymo, ar ne.

Deformacijos lygiai gali būti įvairūs: nuo didelės iki švelnios. Pirmuoju atveju tai, kad kūdikio galvytė kreiva, matosi plika akimi, antru – netobulumas įžvelgiamas tik su specialia kepuryte skenavimo kabinete.

Iš šalmų gamintojo reklaminio lankstinuko

Kaip vyksta 3D skenavimas? Kūdikis pasodinamas toliau ant vieno iš tėvų kelių arba į specialią kėdutę su žaislais, specialistė su skeneriu eina aplink, o vaikui reikia išlaikyti galvelę tiesiai ir nesidairyti į šalis. Tas sunku, nes skeneris blyksi baltai, o vaikui tas mirgėjimas įdomus. Na, bet vienam tėvui šokant priešais, mojuojant žaislais, dominant vaiką, o kitam laikant įmanoma viskas.

Laiko galvojimui, ar imatės gydymo, nėra daug: skenavimo rezultatai galioja parą. Tad iš esmės apsispręsti reikia jau kabinete.

Jei nusprendėte, kad gydymo imatės, tuomet paliekate avansą, o pagal individualią vaiko galvos formą užsakoma šalmo gamyba. Kiekviena galva skirtinga, todėl ir šalmai – unikalūs. Kad būtų smagiau, dar galite pasirinkti šalmo ir jo įdėklo spalvą.

Kaip vyksta gydymas?

Atrodytų, niekniekis ta spalva, kam čia rūpi, bet kreivos galvytės gydymas yra ilgas. Tad norisi, jog vaizdas akiai būtų kiek įmanoma malonesnis.

Kodėl gydymas ilgas? Ogi todėl, kad metodas paremtas augimu – vaiko augimu. Kol kūdikis sparčiai auga, sparčiai didėja ir jo galva, deformacija nešiojant šalmą 23 valandas per parą mažėja taip pat greitai.

Patys įsivaizduokite: pirmaisiais mėnesiais sūnus į ūgį tempėsi 4-5 cm kas mėnesį ir galvelė augo 1-2 cm. Todėl 23 valandos per parą ir būtinos, kadangi svarbu, jog augimo šuolio metu jis būtų ant galvos ir pagelbėtų neleidžiant spausti jau ir taip deformuotų vietų.

Tiesa, šalmas sveria apie 200 gramų, todėl kūdikiui reikia apsiprasti. Ir gydymas įmanomas nuo 4 mėnesių amžiaus, kai jau galva išlaikoma paguldžius vaiką ant pilvo. Adaptacijos laikotarpis – pirmos dvi savaitės, iš kurių pirmąją šalmas nešiojamas intervalais, vis ilginant buvimo su juo laiką.

Kas yra išties sudėtinga, tai tas, kad šalmas šiltas ir kūdikio galva kaista. Todėl bent pas mus namie nuolat pradaryti langai, nuolat vėdinama, bet vis tiek, jei temperatūra yra daugiau nei 21 laipsnis šilumos, dažnai tenka nuimti šalmą ir džiovinti ir jį, ir vaiko galvelę.

Reakcijų į šalmą būna įvairių. Sūnus išties kantrus ir namie didesnių problemų nekilo, tik teko prisitaikyti prie pasikeitusio naktinio miego ir maitinimo. Bet gali būti ir taip, kad adaptacija nebus lengva – bus ir ašarų, ir visko. Geriau nusiteikti pakentėti.

Kiek laiko reikia šalmo?

Kadangi gydymas pagrįstas augimu, reikia suprasti, kad kuo vyresnis vaikas, tuo augimas lėtesnis, nuoseklesnis. Kaip pasakojo specialistė, būna atvejų, kai užtenka poros mėnesių, o būna atvejų, kai galva auga po vos porą milimetrų per mėnesį ir gydymas trunka 8-9 mėnesius. Visgi šalmo dėvėjimo vidurkis -apie 4,5 mėnesio.

Trumpai tariant, šalmas dėvimas arba tol, kol galvos forma pasitaiso, arba kol jis yra išaugamas. Klausiau, ar perkamas antras šalmas, jei galva dar nepasitaisė, o ortezas mažas, gavau atsakymą – ne.

Mes augimo lėtėjimą pajutome. Sūnui šalmas buvo uždėtas jam būnant maždaug 6 mėnesių ir per pirmas 18 dienų jo galva ūgtelėjo 9 mm. Natūralu, nugulėta pusė reikšmingai pasitaisiusi, tas matėsi jau ir plika akimi. Iš skenavimo metu gauto rezultato – vidutinės deformacijos – viršutinės skalės ribos rodikliai nusileido į apatinę.

Tačiau apsilankius pakartotiniam skenavimui po dar mėnesio, galva buvo paaugus tik 3 mm. Ir nors rodikliai dar pagerėjo – švelnios deformacijos skalės viršutinė riba, – kelias dar ilgas. Visgi jau dabar galvelė atrodo gerai ir jei šalmas būtų išaugtas, viskas būtų puikiai.

Ar, jei galėčiau rinktis, imčiausi gydymo dar kartą? Taip. Tik nelaukčiau iki tol, kol kūdikiui sukaks pusmetis, o tiesiog iš karto imčiausi veiksmų. O šviežiems tėvams patarčiau kuo dažniau keisti pozicijas, kaip kūdikis miega, nebijoti guldyti ant šono, kai esat šalia, ne tik ant nugaros, taisyklingai nešioti ir kuo anksčiau pasirodyti kineziterapeutams. Kodėl? Mat mano patirtis rodo, kad poliklinikoje ir šeimos gydytojai, ir vietos chirurgui situacija atrodė “išaugs, nieko baisaus gi čia” ir “patikėkit, mačiau dešimt kartų baisiau”.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *