Kaip man smagu, kai kažkur išėjus šią, kovo 11-ą, dieną girdėti “gražios šventės!”, “sveikiname su švente!”, “su Kovo 11-ąja!”. Taip džiugiai, lyg žmonės vieni kitiems gražių Kalėdų linkėtų.
Du mėnesiai nerimo
Tik pačiai kažkaip širdy ir galvoj rūpesčio daug. Kartais galvoju, kad aš jau gimiau nerimaudama. Pastarieji du mėnesiai nerimo prasme kažkoks košmaras: atrodo pasąmonėje nuolat jaučiu kažkokį jausmelį, kuris man kužda, kad tuoj kažkas nutiks, kad viskas blogai, kad negerai.
Realiai, pastaruoju metu tiek sunku nurimti, kad vis čiumpu kažką, kame yra valerijono. Nes kitaip atrodo, kad vaikštau ant briaunos ir bet koks įvykis išmuša iš vėžių ir pasileidžiu emociju kalneliais.
Źiauriai pavargau, o blogiausia, kad objektyviai kaip ir suvokiu, kad viskas puiku, nėra ko nerimauti, bet subjektyviai širdimi nejaučiu. Ir kenčiu pati, kenčia aplinkiniai.
Taškų sistema
Kartais tas nerimas išvargina taip, kad neturiu jėgų absoliučiai niekam. Nei kokybiškam maistui, nei kažkokiam darbui, kartais net nukeliauti nusiprausti tampa iššūkiu.
O tada save graužiu, kad esu tokia, anokia, visokia – net susitvarkyti ryte savęs nesugebu, pasirūpinti higiena ar bent išlįsti iš chalato ne vakare, kai jau einam miegoti.
Pastaruoju metu situaciją nuo savigraužos ir savęs nuvertinimo gelbsti “Taškų sistema”, apie kurią išgirdau žiūrėdama psichoterapeuto Dainiaus Jakučionio pasakojimus. Sistemos esmė – skirti sau tašką ar taškų už dalykus, kuriuos padarei, kurie naudingi tau.
Aš skirstau mintyse ir jau kartais vakarais pagaunu save kalbat su savim, kad padariau tą, aną, pasirūpinau kažkuo, ir taškų turiu, reiškia, diena nebuvo bloga, o aš nesu tokia jau nevykusi.
Jei turit tą pačią problemą, pamėginkit, gal pagelbės ir jums.
Šalmui “ate”, alergijoms “labas”
Dalis mano nerimo susiję su sūnaus dalykais. Pavyzdžiui, stipria alergine reakcija į… nežinau net, ką.
Jau esu pasakojus, kad mano kūdikis alergiškas patiems įvairiausiems dalykams. Ir atrodė, kad situacija jau gerėja – su gydytojų pagalba išgaudėm gausybę visko.
Bet iš tiesų, visai ne kažką ta situacija. Nes prieš kelias dienas vakare vaiko veidas nusidažė ugnine spalva, ant užpakalio atsirado raudonas alerginis žiedas. Abu dalykai signalizuoja, kad čia reakcija į stiprų alergeną.
Ir nebežinau, kas tas alergenas gali būti. Nes naujų dalykų paragauti gavo, bet… ne vieno. Tai dabar mėginsiu mėnesiui atsisakyti net ir avižų, taip pat iš mažiaus meniu išbraukti visokius egzotinius paskanavimus ir lauksiu.
Bėda ta, kad jis gavo daug naujų produktų ir aš nebeišgaudau, kas sukėlė tokią alerginę reakciją. Smegenys verda. Kaltė daužo. Nes vis galvoju, kad valgau kažką, kas kūdikį nuodija iš vidaus.
Bet džiugi žinia ta, kad pasibaigė plagiocefalijos reikalai ir sūnui nebereikia nešioti šalmo. Valio!
Per paskutinį mėnesį buvo toks ryškus progresas, kad šalmas buvo išaugtas ir dar palypėta gražios galvos link. Įdomiausia yra tai, kad paskutinę šalmo devėjimo savaitę buvau tiek užsiknisus, kad nebedėdavau jo beveik visai, bet progresas – oho. Dar įdomiau tai, kad per pastarąjį laikotarpį vėl buvau nuvedusi kūdikį pas osteopatą ir šis, pačiupinėjęs jo galvelę, pasakė “sutvarkysim”.
Tai arba placebas, arba išties jo rankos prisidėjo prie progreso, bet aš negaliu atsidžiaugti, kad pagaliau galėsiu glaustytis ir glostyti be kliūčių.
Tokia ta kovo pradžia ir jau prabėgęs vasaris. O kuo gyvenate jūs?
Sveikinimai atsisakius šalmo! Gyvenu labai panašiai su savo 9 mėn. vyruku. Tai bandau žvejoti netoleruojamus produktus, tai užvalgau ar patį užvaišinu pagerėjimo momentais jį kuo nors. Googlinu visomis kalbomis, kalbinu Caht GPT, seku FB Alergiuko įrašus (filtruodama, kiek pavyksta, nenaudingą info), užjaučiu visas mamas mintyse, pamačiusi graudžias AD paveiktų mažyliū foto. Saugau miegą mažylio (miega trumpai, reikia pakelti atsirūgti), tuo metu šalia perdėtai iki negerumo šviečiuosi, mėtydamasi – ieškau drabužėlių Vinted (informuodama administratorius apie rastas prekes “Nauja be etikečių”, kurių aprašymuose prasideda pasakojimai apie dėvėjimą tik kartą 😅), užeinu į tavo tinklaraštį (nes iki šiol jis vienintelis, mane dominantis – aš rimtai!), vis tikrinu kelis orų prognozių puslapius tikėdamasi greičiau pamatyti saulėtus orus, kurie pagaliau leis ilgiau pabūti lauke šių “atostogų” metu 😁 Randu laisvą sekundę pagalvoti ir apie darbą (ar manęs grįžusios dar reikės). Fone viso to save ir aplinką pagraužiu, kad nesugebu susitvarkyti su problemėlėmis. Taip pat laukiu vasaros atostogų prie jūros (dar nesam niekur buvę su nakvyne). Sėkmės!!!!
Doli, toks jausmas, kad apie save skaitau! (ką tik Vinted uždariau po 4 pirkinių) ir eisiu klausyti kursų, nes vyrutis jau saldžiai miega ir dabar jau “mano” laikas :D
Ačiū už gerą žodį! Planas chuliganas, bet gal jei būtumei sostinėje/esi iš sostinės, gal kada į kokią žaidimų aikštelę orams atšilus? :))
Pamiršau paminėti, kad šiuo metu irgi skaitau (bent po 10 min. per dieną) “Kaip vystosi kūdikio smegenys”! Ir laukia kalnas kitų knygų šia nauja tema… :)
Aš iš Vilniaus, įgyvendinam planą chuliganą! Buvau kažkada pagalvojus, kad tiek visko pačios skaitau, jau kaip ir pažįstu, tai jei pamatysiu mieste (kokia tikimybė? 😂), būtinai užkalbinsiu! Parašysiu Messengeryje 🌸