Būna žmonių, kurie gali nesivalyti dantų savaitėmis, nepažįsta, kas yra dantų siūlas, burnos skalavimo skystis ir kai nueina iki odontologo kabineto, gydytojas jų burnoje neturi ką veikti. Nebent pasiūlyti burnos higieną. Bet aš ne iš tų.

Pirmiausia, odontologų bijau nuo gilios vaikystės. Neįsivaizduoju, kas įvarė tokią traumą, bet net dabar sėsdama į kėdę esu šlapia iš siaubo. Ir dar ir sėsti negaliu pas bet ką. Desperatiškai mėginu užmegzti akių kontaktą ir suvokti, ar galiu pasitikėti tuo žmogum.

Ir problemų turėjau ir tebeturiu kalną. Pavyzdžiui, kelių skirtingų tipų sąkandį, nuolatinę įtampą žandikaulyje, dėl ko dantys trupa, netelpančius protinius ir dar daug palikimo iš sovietų. O kur dar istorija, kai man pradėjo tirpt žandikaulis. Tik dabar mano atrasta specialistė išėjo auginti mažylio, reikia ieškoti naujo žmogaus, kuris imtųsi dalykų. Baisu.

Gal todėl man aktualūs dantų priežiūros reikalai ir vis keliaudama po internetą užmetu akį, kas naujo šioj srity. Ir kartais atrandu dalykų, kurie priverčia nustebti, nes visą gyvenimą elgiausi priešingai.

Kada valytis dantis?

Pavyzdžiui, visą savo gyvenimą maniau, kad atsikeli, pavalgai ir tada valaisi dantis.

Pasirodo, neteisingai!

Pasirodo, maistas burnoje suformuoja rūgštinę terpę, kuri tuoj imasi emalio. Ir jeigu valaisi dantis vos pavalgęs, iš esmės, valaisi ne apnašas, o suminkštėjusį emalį, ir taip dantims kenki.

Tai arba atsikėlus pirmas darbas turi būti dantų valymas, arba, jei jau pavalgėt, vanduo po maisto, bent pusvalandžio pertrauka ir dantys valomi tuomet.

Vakare procesas turi būti panašus: po dantų valymo jokio maisto, jokių gėrimų. Ir vakare dantis dar valome su siūlu.

Išspjauti, ne skalauti

Dar viena naujovė man buvo tai, kad jeigu dantų pasta, kurią naudojate, yra su aktyviais elementais, po dantų valymo tai, kas burnoje, reikia tik išspjauti.

Taip taip, jokių skalavimų, jei, tarkim, pasta su fluoru ir panašiai. Nes išskalaudami pastą jos aktyviesiems elementams neleidžiame daryti darbo, kuriam jie į pastą ir yra sudėti.

Man šitai žiauriai sunku, nes aš inertiškai esu įpratus skalauti burną ir susivokiu, ką darau, tik po fakto.

Fluoras turi konkurentą

Čia kiek įdomesnis dalykas. Dantų struktūra iš esmės yra mineralinė ir kai rūgštys ją veikia, mineralinėje struktūroje atsiranda plyšiai. Tad dantų pastos su fluoru skirtos tam, kad fluoras, kuris irgi yra mineralas, tas skyles užlopytų.

Tik yra vienas BET. Radau paaiškinimą, kodėl šiaip jau fluoro perteklius nėra gerai, ir ką jis daro kaulams. Pasirodo, kai fluoro per daug, kaulai tampa labai trapūs.

Tad dabar fluorui atrastas konkurentas. Pasirodo, yra mineralas hidroksiapatitas, kuris yra gerokai tinkamesnis mūsų dantų emalio struktūros atstatymui, gerokai sėkmingiau prisikabina prie danties ir nedaro jo trapesniu. Esu girdėjusi, kad hidroksiapatitas dar vadinamas skystuoju dantų emaliu.

Tiesa, dantų pasta su šiuo mineralu yra gerokai brangesnė ir čia jau nėra jokių mums gerai pažįstamų prekės ženklų.

Dantų skalavimo skysčiams – ne!

Dar viena naujovė man ta, kad dantų skalavimo skysčiai yra arba vengtini, arba naudojami trumpai kaip gydomoji priemonė.

Kodėl?

Nes jie veikia antibakteriškai ir su savim nušluoja blogąsias bakterijas. Tik va kartu nusineša ir kolonijas gerųjų, kurios atsakingos už virškinimo procesą, neleidžia atsirast blogam burnos kvapui ir panašiai.

Juk net probiotikai burnai su gerosiomis bakterijomis yra, kad bakterinė pusiausvyra burnoje būtų normali. O mes viską užlieję dantų skysčiu paverčiame burną dykyne.

Papasakokite komentaruose, kas jums buvo naujiena? O gal ir patys turite kuo pasidalinti?

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *