Prisimenu tą kartą, kai močiutė susilaužė ranką ir vežiau ją į Lazdynų GMP ligoninę. Užeinant ten visuomet atliekamos tam tikros procedūros, pildomos anketos. Darėm tą ir tada. Ir slaugė, pildžiusi dokumentus, juose klausimą apie alergijas tiesiog prašoko. Tą pastebėjusi paklausiau, ar taip dėl to, kad žmogus vyresnio amžiaus ir tokie alergijų neturi? Ji man atsakė teigiamai, pabrėžusi, kad kalbant apie jaunesnius, situacija tikrai kitokia.

Maisto netoleravimo testas

Ir aš galvojau, kad esu vaikas iš kaimo, todėl alergijų neturiu. Tik kartais kažko sustreikuodavo pilvas, po kai kurio maisto pablogėdavo oda ir tiek. O tada sugalvojau pasidaryti maisto netolerancijos testą iš kraujo, nieko per daug nesitikėdama. Galvojau, tik, kadangi svogūnai ir kriaušės sukeldavo beprotišką pilvo burbuliavimą, tai gal netoleruoju kažko, kas yra juose.

Rezultatai nustebino: pasirodė, kad turiu rimtą netoleranciją pieno baltymui (kas iš esmės reiškia, kad VISI pieno produktai yra ne man), taip pat pomidorams, česnakams ir bertoletijoms – braziliškiems riešutams. Bet ką, sužinojau ir gyvenau toliau, sąmoningai valgydama man netinkamus produktus ir suprasdama, kad teks pasikamuoti.

Problemos su pilvu

Kai gimė sūnus, ilgą laiką džiaugiausi, kad fantastika – jokių bėrimų, nieko, vadinasi, matyt, ir jokių alergijų. O tada vieną dieną jis nustojo tuštintis. Pralaukiau 6 dienas, gal net kiek daugiau, kadangi žindomiems naujagimiams tai normalu. Niekas nepasikeitė, gavau gastroenterologo nurodymą pradėti primaitinimą ir… niekas nepasikeitė. Į pagalbą atėjo visokios kitokios priemonės, kaip kad klizmos, glicerino žvakutės ir panašiai.

Prabėgus kone dviems mėnesiams nuo to, kai pradėjau guglinti apie naujagimių tuštinimosi ypatumus, atėjo vakaras, kai kirtau ledus su žemės riešutais. Sūnui buvo pusmetis ir jis žaidė greta manęs. Pamačius jo akis kažkaip pagalvojau, kad, ai, duosiu lyžtelėt ledų. Daviau lašą, labiau išsitepė nei paragavo, bet kai atsistojau pasiimt servetėlės nuvalyti jo veiduką ir atsisukau, pamačiau, kad visur, kur pateko ledų, jis smarkiai išbertas. Tiesiog per akimirksnį.

Fuck, pagalvojau, žemės riešutai! Po pusvalandžio panikos užteko vaiką nuprausti, o po pokalbio su pediatre ji dar pasidžiaugė, kad, štai, kaip gerai taip netikėtai ir be nuostolių sužinoti apie alergiją riešutams. Beje, įdomu tai, kad tų riešutų aš tikrai nevengiau, valgiau, sūnui nepasireiškė jokie alergijų požymiai.

Praėjo dar du mėnesiai, situacija su tuštinimusi nesikeitė ir tada man toptelėjo mintis, kad GAL, kadangi aš netoleruoju pieno baltymo, bet valgau labai daug pieno produktų to nepaisydama, sūnus irgi netoleruoja būtent pieno produktų?

Ir tada prasidėjo.

Pieno produktų netoleravimas

Norint patikrinti tokias “o gal” teorijas reikia laikytis mitybos, iš kurios eliminuoti alergenai. Kadangi pieno pėdsakų labai daug pačiame įvairiausiame maiste, reiškia, reikia tikrai griežtai skaityti visas etiketes. Tai svarbu ir dėl to, kad ilgai užtrunka, kol alergenai išsivalo iš mūsų kūno. Nežinau, kiek tiesos, bet, sakoma, kad pieno pėdsakai iš kūno visiškai pasišalina per mėnesį.

Tad jau atsisakiusi visko, kame yra ar gali būti pieno pėdsakų, pasitariau su sūnaus pediatre, gavau siuntimą pas gastroenterologą ir alergologą. Užsiregistravau Santaros klinikose.

Gastroenterologė nesužavėjo. Vidaus organų echoskopija parodė, kad viskas normalu, jos patarimas buvo duoti vandens vaikui, duoti vaistų (konkrečiai Forlax miltelių, kurie yra maišomi su mažiausiai 50 ml vandens ar pieno ir sugirdomi – kalbu apie 4 g pakelių vaikišką versiją). Tikrai mielai tą daryčiau, bet Forlax gamintojas nusprendė apelsinų kvapais ir skoniais pagerinti miltelius ir sūnus užuodęs tą kvapą negeria nieko, net pieno.

Kas yra dūrio ir lopo testas?

Alergologė išklausė ir pirmiausia, ką padarė – dūrio testus, parodančius smūginę reakciją į alergenus. Viskas atliekama ant vidinės rankos pusės – užlašinamas lašelis alergeno ir toj vietoj oda įbrėžiama. Sūnus pabuvo kantriai ir jau po 15 minučių oda paraudusi ir iškilusi parodė, kad pieno produktų jis netoleruoja.

Štai taip atrodo lopo testas, kai ant nugaros priklijuojama 20 dažnesnių alergenų ir paliekama 2 paroms

Kitas testas buvo lopo – ant odos, konkrečiai ant nugaros, priklijuojamas lopas su populiariausiais termiškai apdorotais alergenais. Pienu, kviečiais, daržovėmis, kiaušiniais ir panašiai. Jei tėvai įtaria, kad alergijų gali būti specifinių, galima atsinešti savo termiškai apdorotus alergenus ir juos irgi užklijuos. Sūnui nenešiau nieko.

Pirmas vertinimas yra po 48 valandų pleistrų nešiojimo, antras – praėjus dar 24 valandoma nuo lopo testo nuklijavimo. Koks rezultatas? Nenudžiugino. Mat paaiškėjo, kad stipri alerginė realkcija yra iš esmės visiems grūdams: kviečiama, miežiams, rugiams, soroms, grikiams, kukurūzams, glitimui. Alergologė pripažino, kad ryžiai ir avižos dar nieko, bet sūnaus kūnas sureagavo ir į juos.

Čia vaizdas po 48 valandų, nuklijavus pleistrus. Atrodo nekaip, bet rimčiausiai reaguoti reikia į tuos lopus, kur oda iškilo ir sureagavo smarkiausiai. Pvz., kairė pusė vis dar sureagavusi net po 3 savaičių nuo testo.

Kodėl sureagavo, bet alergologė nusprendė, kad nieko? Nes po lopo testo reikia įvertinti ir tai, kaip sureagavo oda. Kur stipriausios alergijos, oda iškilo, išraudo, nupleiskanojo, vaizdas toks, lyg dermatitas koks būtų. Tai kviečiai ir kukurūzai turėjo ypač stiprias reakcijas, pienas – kone nubrozdinimu virto. Tai įsivaizduokit, kaip vaikas turėjo jaustis gaudamas per pieną tuos alergenus arba tiesiogiai (tarkim, duodavau pagraužt kukurūzų trapukų).

Čia mėgiamiausi buvo. Deja, ir stipriai alergizuojantys, nes kukurūziniai.

Ar viskas susitvarkė?

Dabar laikausi tokios dietos, kur nevalgau nieko grūdinio, išskyrus avižas ir ryžius (bolivinė balanda lyg irgi nieko), jokių pieno produktų, bet įspūdis toks, kad galimai yra dar alergenų, kurie sukelia neigiamas reakcijas ir sūnus nesituština taip, kaip priklausytų. Tad svarstau, gal verta atsisakyti ir likusių grūdų.

Užtat galiu pasidžiaugti, kad riešutams alergijų nerodo. Bent pagrindiniams. Tai kepu riešutų duoną, gaminuosi užkandžius, riešutų sausainius, o neseniai į namus atkeliavo augalinio pieno gaminimo aparatas, tai panašu, sutaupysiu ir šiuo klausimu, nes beveik 4€ už litrą augalinio pieno nedžiugina. Vertinu situaciją kaip galimybę išmokti ką nors naujo. Plius, nevalgyti šokoladų, bandelių ir kitko nėra blogai.

Visgi akivaizdu, kad kelionė vien šituo nesibaigs, nes, kaip ir minėjau, vaizdas toks, kad sūnus alergiškas dar kažkam. Reiks ieškoti. Alergologė minėjo, kad reikės bandyti įvesti alergizuojančius produktus kai jam bus vieneri ir stebėti, galbūt visa tai pavyks išaugti.

Bet, jei taip atvirai, išmetusi iš raciono šituos dalykus aš pati jaučiuosi kur kas geriau ir lengviau, nebeapsunksta skrandis ir jo nebeskauda.

Kas išduoda netoleranciją maistui?

Simptomų gali būti labai įvairių, bet kiek teko domėtis – nebūtinai bėrimai yra signalas, kad kažkas negerai. Štai sūnaus atveju pieną demaskavo žaibiškas bėrimas ant odos, tik aš to nesupratau.

Visgi pagrindiniai požymiai buvo stipriai užkietėję viduriai ir nepraeinantis užkietėjimas, ką bedarytumei: jokios slyvos, brokoliai, kiti produktai negelbėjo. Taip pat mažiems vaikams alergijas ir netolerancijas išduoda žalia išmatų spalva, kartais, ypač stipriais atvejais, ir kraujo siūleliai išmatose. Tad jeigu vaikas nėra išbertas, bet kažkas negerai, verta visad pasitikrinti.

2 thoughts on “Kodėl mečiau valgyti pieno produktus, duoną ir bandeles bei kas dėl to pasikeitė”

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *