Kai supratau, kad dėl sūnaus alergijų ir savo sveikatos teks atsisakyti miltų, susinervinau. Mano diena prasidėdavo sumuštiniu su sūriu (kai atsisakiau pieno produktų dar be jokių tyrimų – su virtu kiaušiniu), neretai, kol iš darbo negrįždavo vyras, ir tęsdavosi su kokiom nors tuno salotom ir duona ir panašiai. O čia staiga – alergija visiems grūdams!
O tada supratau, kad produktų atsisakymas gali būti galimybe išmėginti dalykus. Ir pasimokyti gaminti kažką įdomesnio. Tai tikrai būna, kad naktimis praleidžiu daug laiko tiktokindama receptus, skirtus Azijos šalims, nes jų bazė yra ryžiai. O mano naujausias atradimas ir prilipęs akimirksiu, yra Nordic Paleo Bread. Šiaurinė paleolitinė duoda.
Toks pavadinimas jai duotas greičiausiai dėl to, kad vargu ar tais gūdžiais laikais žmonės galėjo sau leisti baltų miltų, ar apskritai miltų, duoną. Ne! Jie rinkdavo sėklas, riešutus, viską trindavo tarpusavyje, ir, užmaišę tešlą, arba džiovindavo papločius prie ugnies, arba saulėje, gryname ore.
Riešutų ir sėklų duonos receptas
Tad aš šią duoną dar vadinu riešutų duona, o jos receptą pirmasyk pamačiau VMG puslapiuose internete. Iš esmės, labai patiko paprastumas: subėrei, pasūdei, įmušei kiaušinius, įpylei aliejaus – voilà! Valandėlė orkaitėje ir kelios valandos aušinant, o tada jau galima valgyti su bet kuo.
VMG receptą, kurio esmė paprasta – po 100 gramų birių produktų, 5 kiaušiniai, šaukštas druskos ir 100 ml aliejaus – rasite čia.
Bet po šito aš dar peržiūrėjau kelis YouTube video, ir vienas receptas užkliuvo bei pasiliko atminty. Jo esmė daug nesiskiria nuo VMG recepto, tik čia siūloma produktus pasmulkinti, kad duonos struktūra būtų duoniškesnė.
Dėl šios priežasties aš visus riešutus išmirkau ir smulkinu blenderyje iki postambių gabaliukų, nesmulkintas palieku tik įvairias sėklas.
Taip pat dedu ne tik sėklas, bet ir, pavyzdžiui, moliūgų miltus, įberiu avižų dribsnių, avižinių miltų. Žodžiu, improvizuoju.
Užmaišyta tešla – tvirtoka, lyg laaaaaabai riebi grietinė. Duona lipni, todėl stiklinę skardą naudoju su kepimo popieriumi, kad po to nereikėtų sukt galvos dėl duonos iškrapštymo lauk. Orkaitę įkaitinu iki 180 laipsnių ir kepu valandą. Tuomet išimu, aušinu trumpai formoje, o po to – išėmus iš jos apie porą valandų.
Su kuo valgyti tokią duoną?
Mums tiko su viskuo! Aš tepu džiovintų vaisių uogienę, vyras deda sviesto ir sūrio, valgėm su sriuba. Bene skaniausiai, visgi, pavalgėm šią duoną dažydami į tuno užtepėlę (tunas skardinėje, šaukštas majonezo, pipirai ir arbatinis šaukštelis wasabi – sumaišom, ragaujam, papildom dalykais, ko trūksta, bet turi jaustis tokia pikantiška japoniškų krienų užuomina).
Tai pamėginkit ir jūs bei pasidalinkit, kaip pavyko! Pas mus kažkaip duona išnyksta per kelias dienas ir reikia kepti vėl!