Katiniukas yra jūsų dėmesiui atkreipti

Kokia yra didžiausia verslo klaida, padaroma susikūrus įmonės interneto svetainę

Arba kodėl galite būti geriausias savo srities specialistas, bet apie jus nežinos beveik niekas? Ar esate matę atvejų, kai įmonės, verslai turi gražiausius, moderniausius interneto puslapius, interneto svetaines, atrodytų, padaryta viskas, kad klientai rastų visą reikiamą informaciją, norimus duomenis, kontaktus, susiviliotų pirkimais, bet… į kurią skiltį beužeisi, akis bado dykuma. Informacinė dykuma, turiu minty –…

Kraują nuo savo rankų turėsime nusiplauti visi

Aš norėjau, kad šitas blogo įrašas būtų ne apie tai. Kad jis būtų kitoks. Kad jis būtų apie gyvenimą, viltį. Bet negaliu. Kelintą dieną iš eilės esu tokioj nevilty, jaučiu širdy tokią liepsnojančią neapykantą, pyktį, kad viskas, ką noriu daryti, tai rėkti. Klykti. Verkti. Ir klausti, kodėl? Kodėl leidome įvykti tam, ką Ukraina, atsiimdama atsikovotas…

„Motiko“ ir mochi: japoniški desertai, kurių privalote paragauti (ir kodėl šiandien reikia nepamiršti laiko sau)

Dar vasario viduryje su vyru galvojome, kad reikia kažkaip įdomiau paminėti pusmetį, prabėgusį po vestuvių. Sakėm, nueisime gal kažkur skaniai pavalgyti, skirsime vienas kitam dėmesio, nes pastaruoju metu buvome darbuose užsisukę tiek, kad kartais pagaudavom save pasikalbant tik jau prieš pat akims užsimerkiant. Ir kaip tik sulaukiau žinutės iš „Motiko“ – japoniškų užkandžių desertinės –…

Dar kartą apie karą: labiausiai bijau vieno dalyko

Savaitę esame kare. Tai, kas, tikėjomės, pasibaigs per pirmas kelias paras, nes sankcijos, nes mūru už Ukrainą stojo pasaulio bendruomenė, nes viską ten, nesibaigė. Tęsiasi toliau, o man baisu, kad netrukus visi apsipras su tuo jausmu, kad kažkur, už tūkstančio su trupučiu kilometrų, vyksta karas, ir tas atstumas atrodys labai tolimas, vėl grįšime prie minties,…

Kai meška šūdinais čebatais pas tave svetainėje trypia

Man atrodo, kad šiandien apie Rusijos pradėtą karą Ukrainoje pasisakė jau visi. Arba beveik visi. Aš, tiesą sakant, tą ketvirtadienį, kai atsibudau ryte ir supratau, kad Rusijos prezidentas nusprendė įgyvendinti savo kliedesius ir išvalyti laisvą gražią didelę šalį nuo jos piliečių, visą dieną nesupratau, kas vyksta. Atrodė, kad krūtinę kažkas užspaudė didelio, baimė daužė per…

Kada nustojome savo problemas spręsti patys?

Anokia čia paslaptis – dirbu žiniasklaidoje. Ir žinote, kas mane stebina vis labiau bėgant metams? Ogi tai, kad žmonės viena vertus visiškai neturi kantrybės, antra vertus, nusprendė, kad žiniasklaida yra tas bizūnas, kuriuo reikia ir netgi galima nuplakti visus. Nenusišypsojo kasininkė? Pasiskųskime, kokia ji nemaloni ir kaip šiais laikais nebekreipiama dėmesio į aptarnavimo kultūrą. Nepraleido…

Apie Kalėdų dovanas, žuvį ir vištas

Šitas šventinis periodas, žinia, yra gausus dovanų ir dovanėlių prasme. Ypač, kai dirbi didžiausio Lietuvos naujienų portalo redakcijoje, tai palinkėti gražių švenčių skuba daugelis įmonių, atvežančių tai torčiuką, tai kokį sausainį, arba, pavyzdžiui, žuvies. Kaip padarė viena iš žuvimi ir jos produktais prekiaujančių įmonių. Ir ta žuvytė sukėlė tokią diskusiją apie maistą ir požiūrį į…

Grįžau (jau nebesuskaičiuoju, kelintą kartą)

Atrodo, kad jau šiokia tokia tradicija, kad mano bloge tyla tęsiasi ilgą ilgą laiką, o tada – grįžtu. Nes noras rašyti niekur nedingęs, tik kartais, kadangi dirbu darbą, kuriame taip pat daug rašau, per dieną išrašau absoliučiai viską ir žodžių blogui nebelieka. Tiesa, nuo praėjusių metų rudens turiu ir popierinį dienoraštį, kuriame nugula visos mano…

Truputį beviltiškas prisipažinimas apie nemeilę sau

Šiandien ruošiuosi eiti į lazerinę depiliaciją pas draugę, kuri mane matė tada, kai buvau numetusi 10 kg svorio po skyrybų ir svėriau beveik tiek, kiek norėčiau šiaip jau sverti. Numečiau, nes visiškai negalėjau valgyti ir savimi pasirūpinti. Ne viskas patiko, nes suglebo ir nukaro oda, kadangi svoris nukrito per mėnesį, tačiau jaučiausi sau oho kokia…

Geriausias dalykas, man nutikęs per COVID-19 pandemiją

Žinant, kad karantinas ir darbas iš namų (kad ir kaip aš jį mėgčiau) paliko pėdsaką mano smegenyse ir dabar žvalgausi, kur čia gauti laimės hormonų, nes nebesusitvarkau su savimi, kalbėti apie gerus dalykus, kuriuos atnešė pandemija, labai keista. Tačiau tokių išties buvo. Nesu tikra, kiek daug pasakojau, tačiau esu kilusi iš mažutėlaitės šeimos. Savo tikrojo…

Seksizmas, kurio neretai nepastebime ir jam pasiduodame patys

Žinot, bičiuliai, kartais klausydama kai kurių žmonių bandymų mane auklėti jaučiuosi taip, tarsi gyventume paralelinėse visatose ir mano mąstysena bei gyvenimo būdas yra niekaip nesuprantamas tiems, auklėjantiems. Savaitgalį mano meilė dalyvavo slalomo varžybose. Įkalbino bičiulis, o tada užsidegė visa bičiulių grupė: vienus skatino prizai, kitus – ambicijos aplenkti kitus dalyvius. Žodžiu, viskas baigėsi tuo, kad…

Kaip aš beveik išėjau iš darbo ir apsigalvojau paskutinę akimirką

Žinot, šią savaitę beveik buvau padėjusi pareiškimą atleisti mane iš darbo vadovams ant stalo. Jau kurį, galbūt visai ilgą, laiką jaučiuosi nelaiminga. Neišklausyta, neįvertinta, pasimetus, neturinti pagrindo po kojomis, pavargusi, pikta. You name it. Prisidėjo įtampa, kuri dirbant žiniasklaidoje, ypač interneto, yra nuolatinė tavo palydovė. O dar baimė, kad tik nesumažintų atlyginimo, ir nepasitenkinimas, kad…

Kodėl nepavyksta dirbti 8 valandų per dieną ir ką tokiu atveju daryti?

Man pačiai keista, kaip nutinka taip, kad žodžių kišenėje neieškau ir temų pokalbiams savo bloge turiu tada, kai nereikia į darbą. Kai atostogauju, kai savaitgalis ar kažkaip, ir turiu į valias laiko. Gal netgi ne laiko, o žodžių ir minčių, o pirštai dar nenuvargę nuo kompiuterio klaviatūros spaudinėjimo. Bet tik žiūrėk – grįžtu į darbą…

Savaitgalio internetai #1: nemokamos pamokos, knygos ir treniruotės

Kadangi Dina.lt man priklauso nuo 2009 metų, o iki tol turėjau kitą domeną savo blogui, o dar anksčiau gyvenau skirtingose nemokamose bloginimo platformose, prisimenu laikus, kai LOGIN buvo BLOGIN, ir kai kas savaitę būdavo paskelbiama Blogosferos apžvalga (tai yra, kas gero Lietuvos blogerių pasaulyje įvyko), o Kleckas dar rašydavo savo penktadienio internetus. Ir pagalvojau, kad…