2018-ieji: kokie jie buvo ir kas įsiminė labiausiai

Ar aš vienintelė tokia, kuri apimta entuziazmo sako, kad oho, darysiu visko daug, o tada ateina rutina ir entuziazmas nusileidžia klozetu žemyn į kanalizaciją? Sakiau, kad gruodį rašysiu kasdien ir, tiesą sakant, buvau gerokai aktyvesnė nei būnu įprastai, bet.. Užtat šiandien bežiūrėdama savo mėgiamą “Sarah’s Day” išgirdau jos patarimą: kai keliate sau tikslus, jie turi…

Apie “ai, bus gerai” ir “niekas gi nuo to nenumirė” sakytojus

Kiek dažnai sau pasakote, kad “ai, bus gerai”? Arba “nieko baisaus, kiti taip gyvena ir nenumirė”? Man šitos frazės, jei taip galima sakyti, vėžį varo. Ypač, kai kalba eina apie tam tikrus gyvenimo pasirinkimus. Pavyzdžiui, darbą. Reikėtų pripažinti, žinoma, kad aš darboholikė, todėl darbas man – kraštutinai svarbus. Ir galbūt būtent dėl to niekada nesuprasdavau…

Savaitės knyga: “Gyveno kartą Uvė”, arba kai kartais ir filmai būna nieko

Taip jau išėjo, kad žiūrėdama Salomėjos iš VeniVidi.lt “Instagram” istorijas pamačiau, kad ji nusipirko Fredrik Backman knygą “Močiutė atsiprašo ir perduoda linkėjimų”. Ir pastabą, kad šią pirko dėl to, jog labai patiko šio autoriaus “Gyveno kartą Uvė”. Net suspaudė smilkinius. Mat “Gyveno kartą Uvė” aš pamačiau pirmą kartą kino teatre. Gal buvau gavusi kvietimus į “Scanoramą”…

Viskas nusibodo? Štai kur aš semiuosi motyvacijos ir idėjų

Žinot, pradžiai toks visiškai ne į temą reikalas. Ilgą laiką mano blogo “viduriuose” kabėjo pasiūlymas atsinaujinti “WordPress”, mat būtent tokią turinio valdymo sistemą naudoju. Kabėjo bergždžiai, o vakar pastebėjau, kad galiu atsinaujinti ne į 4.8 versiją, bet į 5.0. Atsinaujinau ir, kad jūs žinotumėte, kaip viskas iš vidaus keistai atrodo! Na, bet čia ne apie…

Šiandien mano gimtadienis!

Vakar pasidariau dienos pertraukėlę nuo blogo rašymo, o šiandien, valio, mano gimtadienis! Kai vyras klausė, ką noriu veikti, tai sakiau, kad pirmą dienos pusę 100 proc. – tik miegoti, nes vakar užbaigiau skaityti Lars Kepler “Smėlio žmogų” ir miegoti nueiti pavyko tik pusę penkių ryto. Žodžiu, metai bėga, o įpročiai nesikeičia. Man vis dar įprasta eiti…

Sunkiausias dalykas pasaulyje, arba kaip kartą man “nunešė” stogą ir mečiau mokslus

Kas jums gyvenime sekasi sunkiausiai? Aš, kai pradedu galvoti apie save ir tai, kas mane supa, suprantu, kad sunkiausia man pasakyti “Ne”. Kiekvieną kartą, kai reikia atsakyti neigiamai, nesutikti su pasiūlymu, pasakyti, kad man kažkas nepatinka, jaučiuos nepatogiai. Pradedu muistytis, mykti, atidėlioti, sukti akis į šalį, mėginti pasakyti gražiai, kad galbūt šita idėja yra ne pati…

Kaip aš auginu viską, kas auga, arba mano trys “peliškos” istorijos

Šiandien rašau bičiulei feisbuke ir klausiu, kaip laikosi. Atgal gaunu nuotrauką – nykštys į viršų, bet ranka sutvarstyta. O, žinot, žurnalistui sutvarstyta ranka reiškia mažiausiai dukart lėtesnį darbą, o blogiausiu atveju – net ir jokio darbo. Spėlioju, kas nutiko, bet atsakymas buvo pribloškiantis. Kaip sakė pati, ir baisu, ir juokinga vienu metu. Trumpai tariant, vonioj…

Kodėl savo vaikystės kaime nemainyčiau į vaikystę mieste

Šiandien mano mamos gimtadienis. Ir aš taip džiaugiuosi, kad ją turiu ir galime kasmet švęsti jos gimimo dieną, o aš, nepaisant to, kad pamenu skaičius gana neblogai, vis dar nepastebiu jokių bėgančių metų požymių jos veide. Kažkada buvo momentas, kai mama ir aš atrodėme tarsi sesės, bet ir dabar, manyčiau, įmanomas toks variantas. Ir, jeigu…

8 pamokos, kurias išmokau per 30 savo gyvenimo metų

Bėgant metams visi mes, matyt, turime akimirkų, kurias galime apibūdinti kaip “gera pamoka ateičiai”. Galų gale, tokios pamokos yra evoliucijos variklis: vieną kartą nudegei, kitą kartą nebekartosi. Reiškia, evoliucionavai, nors ir per nanodalelės didumo žingsniuką. Ir kai kurios pamokos gali būti individualios, kitos – visiškai universalios. Na, tokios, kuriomis galite pasinaudoti tam, kad nereikėtų visko išbandyti…

Praha ir Čekija per vieną dieną: kur nueiti, į ką pasižiūrėti bei kiek kas kainuoja

Žinot, būna tokių šalių, kurios keliaujant automobiliu, kaip sako mano bičiulė, yra tiesiog pravažiuojamos kaip kokia juoda skylė. Nes, atrodo, nieko ten gero. O nieko gero tik dėl to, kad niekada taip dorai ir nepasidomėjai šalimi, kurios keliais riedi. Užpernai man toks nušvitimas atėjo su Lenkija. Pasirodo, neįtikėtino grožio, dydžio, įvairovės, šiltų žmonių, norinčių lygiuotis į…

„Urban Decay Troublemaker“ šešėlių paletė ir blakstienų tušas – ar verta pinigų?

Keleri pastarieji Naujieji metai prasideda pasivaikščiojimu mieste su draugais, o tada persikėlimu pas mus ir žaidimais – arba stalo, arba kompiuteriniais. Šie gi buvo jokia išimtis. Tačiau jau paryčiais, kai likome tik keturiese, vyrukai dar sėdėjo įsijautę prie kompiuterių, aš su bičiule ėmiausi naršyti per išpardavimų JAV puslapius. Kuo viskas baigėsi, šiek tiek užsiminiau savo instagrame.…

#V16: apie mano, jūsų ir visų mūsų laisvę

Klausau aš šią savaitę kalbų, skaitau postus, kas už ką savo šalį myli, ir vis pagaunu save, kad kažkur ties nosies galiuku ašaros. Iš džiaugsmo, šiaip. Kad patriotizmo banga taip stipriai mostelėjo, kad net jei kažkurių neužkabino nuoširdžiai, vis tiek, būti lietuviu, kalbėti lietuviškai, segtis trispalvę prie krūtinės ir ateiti ten, kur renkasi tauta per…

Knygų HAUL, arba kaip aš skaitymo demoną 29 naujom knygom palepinau

Aš kažkur čia buvau prisipažinusi, kad tie išpardavimai, kuriuose išparduodami skaitiniai, man pakerta kojas. Ir pagalvojau, kad galbūt jums būtų įdomu pamatyti, kaip ir kuo per sausį ir pusę vasario papildžiau savo knygų lentyną. Jokia paslaptis, esant menkiausiai galimybei, nesvarbu, kur gyvensime su Robertu, name ar bute, pasistengsiu atrasti kampą savo bibliotekai. Greičiausiai nuo tų…

Kodėl aš nebevalgysiu „McDonald’s“, arba apie pagarbą žmogui ir šiukšles internete

Žinot, papasakosiu istoriją, kurią mačiau feisbuke ir kuri, kažkodėl, nesulaukė reikiamo atgarsio, bet sukėlė audrą mano širdy. Įsivaizduokite, kad užeinate į „McDonald’s“. Nusiperkate maisto ir prisėdate pavalgyti. O staiga į jūsų regėjimo lauką patenka keista scena: du apsaugos darbuotojai stebeilėjasi į žilabarzdį senelį, kuris bando suvalgyti nusipirktą maistą ir paskaityti laikraštį prisėdęs tuščioje restorano salėje,…