Fantasy romanas, kokio nebuvau skaičiusi: „Graudaragio užkalbėjimas“

Salomėja neseniai atšventė 11-ąjį savo knygų blogo (Šiukšlynėlis, kažkodėl) gimtadienį – sveikinimai ta proga! Ir aš kažkaip užmačiau jos skaitomų knygų statistiką ir pati panorau užsiregistruoti Goodreads, kad galėčiau sekti, ką perskaičiau ir kaip perskaičiau pati. Dabar mano blogo dešinėje pusėje rasite specialų įskiepį, kuriame matyti mano Goodreads paskyra ir, jei smalsu, galėsite matyti, ką…

„Baltoji chrizantema“: knyga apie tai, apie ką greičiausiai nebuvote girdėję

Man patinka knygos, kurios sujaudina ir priverčia norėti guglinti. Tokios, už kuriose užrašytų istorijų slypi bent lašelis tiesos. Matyt, todėl „Baltoji chrizantema“ atsirado mano „Milžino“ pasirinkimuose, o ją beskaitydama graudinausi tiek, kad, galiausiai, nusisukusi į lėktuvo langą tyliai teko šluostyti ašaras, kad niekas nepastebėtų verkiančios beprotės. Jau esu pasakojusi, kad skaitau knygas apie holokaustą, apie…

Kaip pradėjome valgyti bėgdami: apie knygą „Valgytojo manifestas“

Grįžau po ilgos tylos vėl čia. Mat prasitęsiau talpinimą dar trims mėnesiams. Kodėl tik tiek? Labai rimtai svarstau apie viso turinio perkėlimą į feisbuko puslapį. Man atrodo, kad feisbukas visai gali tikti blogo platformai: ir įrašams vietos yra, ir nuotraukoms, ir trumpoms mintims. Žodžiu, greičiausiai sausį Dina.lt jau bus tik feisbuke. Tiksliau, šis adresas ves…

Knyga, nuo kurios neatsiplėšiau per naktį: Tatiana De Rosnay „Saros raktas“

Yra tokių knygų, nuo kurių negali atsiplėšti. Nesvarbu, kad antra nakties, kad keltis į darbą reikės, vis tiek – svarbu užbaigti ir sužinoti, kuo baigėsi istorija. Taip man nutiko su „Alma Littera“ prieš metus išleista knyga „Saros raktas“. Niekada neslėpiau, kad man įdomios genocido, ypač, holokausto temos. Ir jaudina, ir norisi suprasti, patirti, bent iš…

Mėgiamiausių knygų sąrašą pildau dar viena: Maja Lunde „Bičių istorija“

Birželio 4 diena, o aš jau perskaičiau ketvirtą knygą šį mėnesį. Paskutinė, kurią nusičiupau, ir kurios paskutinį puslapį užverčiau sėdėdama lėktuve, kai iki skrydžio pabaigos buvo likęs geras pusvalandis, yra Majos Lundės „Bičių istorija“. Tikriausiai sakyti, kad knyga labai gera, nereikia – patys suvokiate, kad jeigu jau perskaičiau ją per du skrydžius Vilnius-Frankfurtas-Vilnius, vadinasi, verta…

Dvi netikėtai rimtos „Nieko rimto“ knygos apie karą ir ne tik

„Karas, išgelbėjęs mano gyvenimą“ ir „Karas, kurį galiausiai laimėjau“ Jau kokį tūkstantį kartų instagrame ir visur kitur prisipažinau, kad pirkdama knygas aš medžioju nuolaidas. Nes, A) niekad neturiu tiek pinigų, kiek noriu knygų, B) aš vis dar prisimenu, kiek už knygas mokėdavau litais, ir mokėti tą pačią sumą, tik jau eurais, man atrodo nesąžininga mėgstančių…

„Fantastiniai gyvūnai: Grindelvaldo piktadarystės“ apžvalga: jausmas, kaip į vakarėlį atėjus be kvietimo

Aš pusiau juokais, pusiau rimtai sakau, kad kine mano dėmesio verti filmai rodomi tik kartą, galbūt du, per metus. Esu išranki maginės fantastikos gerbėja, Hario Poterio, Panelės Peregrinės, Alisos stebuklų šalyje, Johnny Deppo užauginta. Ir man patys pačiausi filmai tie, kur pasaka susipina su realybe, kur steampunk’inis pasaulis įsiveržia į alcheminį, kur susimaišo legendos su…

Mano pirmasis knygų katalogas ir knygos, kurias galiu rekomenduoti

Aš pagaliau susitvarkiau savo knygas. Paskutinius kelis mėnesius vis kėliau į „Instagram“ paskyrą šūsnis visko, ką skaitysiu, o tada tas viskas, perskaitytas ir ne tik, nuguldavo visuose namuose. Kodėl ne lentynose? Pirmiausia todėl, kad pastarosiose pritrūkau vietos. Nuoširdžiai – knygos ėmė nebetilpti. O toliau dėl to, kad mano lentynose knygos sudėliotos ne pagal autorius, o pagal…

Kodėl šiurpės išgąsdino 6-okų tėvus ir kas išgąsdino mane

Anądien internetuose vėl kilo šurmulys. Šįkart ne dėl išplėšytų užsienyje leistų žurnalų puslapių su alkoholio reklama, o šeštokams skirto literatūros vadovėlio. Skyrius buvo apie šiurpes ir daugelis suaugusių tiesiogine to žodžio prasme pašiurpo perskaitę, kokius gi skaitinius siūlo šeštokams. Kai prasidėjo pasipiktinusių banga, aš irgi, prisipažinsiu piktinausi. Maniausi, kas per nesąmonė, kai „Mėlyni nagai“ pavadintoje…

Knygų HAUL, arba kaip aš skaitymo demoną 29 naujom knygom palepinau

Aš kažkur čia buvau prisipažinusi, kad tie išpardavimai, kuriuose išparduodami skaitiniai, man pakerta kojas. Ir pagalvojau, kad galbūt jums būtų įdomu pamatyti, kaip ir kuo per sausį ir pusę vasario papildžiau savo knygų lentyną. Jokia paslaptis, esant menkiausiai galimybei, nesvarbu, kur gyvensime su Robertu, name ar bute, pasistengsiu atrasti kampą savo bibliotekai. Greičiausiai nuo tų…

Knyga, kurią skaitau 16 metų: „Žemjūrės burtininkas“ ir netikėtai atrastas jo tęsinys

Aš nesugebu atsispirti dviejų tipų išpardavimams. Batų. Na, ne batų, o sportbačių. Ir knygų. Pastarasis apskritai yra tokia silpnybė, kad net turėdama paskutinius 10 eurų, skirtų maistui, ir pamačiusi norimą knygą už kokius 7 eurus, nusipirksiu knygą ir kruopų, kad išgyvenčiau, iki algos. Na, manau, tikrai supratote. Mano paskutiniai pirkiniai dar nerado vietos knygų lentynoje,…

Savaitės knyga: Sandros Brown „Trintis“ – mėgstantiems amerikietišką herojizmą ne tik TV

Jeigu man reikėtų suskaičiuoti savo namie turimus Sandros Brown romanus, matyt, vienos rankos pirštų tam nepakaktų. Kita vertus, jeigu norėčiau turėti juos visus, prireiktų atskirti gerą knygų lentynos dalį. Naujausias mano radinys – vos rugsėjį „Knygų klube“ pasirodęs romanas „Trintis“. S. Brown yra talentinga detektyvų meistrė. Tik kitaip nei, pavyzdžiui, Agatos Kristi, šio žanro klasikės,…

SAVAITĖS KNYGA: Pasiilgote kažko, „kaip Haris Poteris“? Atsiverskite „Nepaprastuosius“

Jeigu esate toks pats Hario Poterio ir vadinamojo „fantasy“ (arba – maginės fantastikos) žanro knygų gerbėjas kaip aš, tikriausiai kiekvieną šio žanro leidinį lyginate būtent su HP serija. Ir, būkime atviri, atrasti kažką, kas prilygtų poteriadai detalumu, rašytojo fantazija, veikėjų gausa ir įdomumu – sudėtinga. Hario Poterio serijos sėkmė paskatino atsirasti dešimtis šio žanro rašytojų…

Ką skaito tavo vaikas? O gal neskaito?

Kai eilinį kartą parsitempiu namo knygų ir atsidūstu žiūrėdama į savo knygų lentyną, kurią šiaip jau reikėtų plėsti, prisimenu, kai būdama penkerių pradėjau skaityti ištisais sakiniais. Mano močiutė ir jos sesuo pakaitomis man vis skaitydavo knygeles ir, akivaizdu, buvau toks įkyrus ir knygų ištroškęs vaikas, kad galiausiai, kai nebeužteko to, kad man skaito, ėmiau ir…