Yra dalykų, kuriems negaliu atsispirti. Tarkim, knygoms. Sudėjus tai ir faktą, kad knygų mugėje nebuvau kelerius metus, nesunku suprasti, kodėl mano planas “nusipirkti 5-6” virto grįžimu namo su 19 naujų knygų ir dar užsakymu internete su dar keliomis, esą defektų turinčiomis, knygomis. Knygų mugėje išties paskutinį kartą buvau labai seniai. Labai. Gal prieš kokius ketverius…
Yra dalykai, prieš kuriuos aš nesugebu atsilaikyti. Knygos – toks bene rimčiausias reikalas, kur net tuo atveju, kai turi pasverti, ar paskutinius 50€ išleisti maistui, nes šaldytuvas tuščias, ar užsukti į knygyną (ir fizinį, ir virtualų) ir ten pasinaudoti kokia nors akcija bei apsipirkti, laimės knygos. Su maistu jau kaip nors – spinteles iššluosiu. Tai…
Pastaruoju metu išsitaškiau. Galva verda, sveikata byra, rašau begalybes raidžių, užsirašinėju visom formom idėjas, ir į tradicines knygeles, ir į skaitmenines, dirbu keliais aukštais ir keliais etatais. Toks jausmas, žinot, kai esi ant kažko labai reikšmingo ir įdomaus slenksčio, kad, atrodo, dar žingsnis ir nutiks kažkas neįtikėtino, dar valandėlė ir bus kažkas oho. Tas pats…
Pastaruoju metu dienos atrodo taip: keliuosi anksti, sėdu prie darbų, dirbu su daugybe skirtingų projektų, tada dar randu laiko pasivaikščiojimams ir einu miegoti, o tuomet vėl diena prasideda iš naujo. Pasivaikščiojimai atsirado ne šiaip su tikslu pailsėti, bet su mano ir vyro iniciatyva pasikalbėti angliškai. Nes jis pasikeitė darbą ir ten tenka daug bendrauti anglų…
O jums būna taip, kad perskaitot knygą, ji visai patinka, įvertinate kokiuose „Goodreads” gerai, o tada pradedate skaityti kitų atsiliepimus ir… matot, kad buvot toli gražu nei toks kritiškas, nei akylas, nei kažką. Mane tokiais atvejais apima lyg ir lengva gėda, nes pretenduoju į daug skaitančios vardą, o, atrodo, nei klišių nepastebiu, nei ko kito.…
Šitą knygą čiupau tada, kai ilgame pervažiavime Saudo Arabijos smėlynuose, kai sėdėjau ir laukiau komandos narių, nebeturėjau ką veikti, o reikėjo prastumti kelias valandas. Atsiverčiau „Milžino” skaityklę, kurioje Kristinos McMorris „Parduoti vaikai” jau buvo atsiųsti kadaise, nes sudomino pavadinimas. Knygą, beje, išleido „Alma Littera”, vertė – Vytautas Čepliejus. Labiausiai mane sudomino knygos aprašymas. Štai kaip…
„Jei patiko „Forestas Gampas”, „Sidro namų taisyklės”, patiks ir ši knyga.” Būtent ši frazė buvo ta, kuri suviliojo mane pasiimti Robert Dugoni knygą”Nepaprastas Semo Pragaro gyvenimas” ir ją perskaityti, kol skridau į Saudo Arabiją, kurioje dabar laukiu Dakaro ralio. Ir reikia prisipažinti, kad nė kiek nenusivyliau. Atvirkščiai, savo „Goodreads” programėlėje šią knygą įvertinau 5 iš…
Mano namuose yra beveik 800 knygų, o aš vis tiek skaitau jas elektroniniu formatu. Būtent taip nutiko su Ben Elton romanu „Du broliai“. Sudomino aprašymas, o nuo pirmųjų puslapių taip įsitraukiau į pasakojimą, kad užbaigusi knygą pasakiau, jog popieriniu formatu ji tikrai irgi atsiras mano lentynose. Apie ką yra ši knyga? Anotacija skelbia štai ką:…
Kai pradėjau tvarkytis su savo vidiniu demonu, pradėjau skaityti knygą „Pykčio šokis“, parašytą Harriet Lerner. Knygai metų daug, tiesą sakant, ir net Lietuvoje rasite jos kelis skirtingus leidimus. Skaičiau todėl, kad supratau, jog man periodiškai kartojasi pykčio priepuoliai ir su šita emocija aš nesusitvarkau. Kai ką, ką perskaičiau, jau aprašiau čia, tačiau dabar dar verčiu…
Turiu prisipažinti, kad geras dalykas yra tos elektroninės skaityklės arba programėlės, kurios leidžia skaityti knygas išmaniuose įrenginiuose. Štai taip per kelias dienas, ramiai ir neskubėdama, vakarais, perskaičiau Samuel Bjork knygą „Berniukas sniege”. Tai nebuvo pirmoji šio, slapyvardžiu pasivadinusio, autoriaus knyga, kuri pateko į mano rankas (ar atsidūrė mano mobiliajame telefone Milžino programėlėje). Namie turiu „Aš…
Žinot, kaip mane vadina mano vyras? Piktu žmogum. Aš ir pati save kartais taip pavadinu. Kodėl? Nes man tikrai būna tokių momentų, kai mano, atrodytų, bedugnis kantrybės kibiras, užsipildo iki viršaus ir aš tada siuntu. Ir kaltinu visus aplink, kad jie, šūdų krūvos, privertė mane jaustis nelaiminga, pikta, liūdna ir taip toliau. Kas dažniausiai nuo…
Pamenate, yra toks autorius, kuris parašė knygą „Gyveno kartą Uvė“? Aš tą autorių gyriau, įsimylėjau, nusipirkau jo dar dvi knygas „Močiutė perduoda linkėjimų ir atsiprašo“ bei „Čia buvo Brita Marija“. Kalbu apie Fredriką Backmaną. Ne vienas pastebėjo, kad „Gyveno kartą Uvė“ yra stipriausia jo knyga. Ir čia aš negaliu ginčytis, nors man iš esmės patinka…
Kai „Netflix“ pasirodė serialas „You“, arba lietuviškai „Tu“, dėl jo iš proto išėjo visas internetas. Aš kažkaip į serialus žiūriu rezervuotai: pastaruoju metu mano „Netflix“ sukasi arba japoniška animacija, arba dokumentinka. Todėl pamėginau pažiūrėti vieną seriją, antrą lyg įpusėjau ir taip ir nebegrįžau. Sakiau, gal, kai perskaitysiu knygą. O po kurio laiko atradau ir Caroline…
Kažkada ėmiau ir susidomėjau, kaip imti ir išsiugdyti geresnius įpročius, kaip pakeisti tuos, kurie pačią erzina. Ir čiupau į rankas James Clear „Atominiai įpročiai“. Juokinga, kad skaitydama pavadinimą maniau, jog autorius nori pasakyti, kad štai dabar imsimės tokių didelių dalykų, kurie prilygsta atominiam sprogimui. Iš tiesų, jis turėjo omenyje, kad žengsime tokiais mažais žingsneliais, kad…
Iki pat, jaučiu, spalio pabaigos neturėjau savo paskyros Goodreads platformoje. Susikūriau ir tada užsibrėžiau pusiau juokingą, pusiau rimtą tikslą – iki metų galo perskaityti 100 knygų. Kodėl juokingą? Nes iki metų galo buvo likę du mėnesiai, o man reikėjo prisminti viską, ką skaičiau šiemet. Pamėginau, ir, žinoma, kadangi knygų apžvalgų šiaip aš kaip ir nerašau,…
Mano viena mėgiamiausių temų yra knygos. Ir kai šiandien pažįstamas parašė ir paklausė, kur rasti vieną knygą, o kolegė padejavo, kad norėtų susirinkti visą vieno autoriaus seriją, bet, pasak jos, bus sudėtinga ar net neįmanoma rasti, o aš per kelias minutes parodžiau, kur ieškoti, pagalvojau, kad galiu pasidalinti šituo ir su kitais žmonėmis. Ir nesvarbu,…
Anądien baigiau skaityti Laline Paul „Bitės“. Nusipirkau ją susidomėjusi tuo, kas rašoma anotacijoje. Kažkaip pačiupau pagalvojusi, kad man turėtų patikti. Ir neapsirikau, tačiau susižavėjau šia knyga tikrai ne nuo pirmo puslapio. Jeigu atvirai, man netgi sunku įsprausti šią knygą į kažkokio žanro rėmus. Nes tai lyg fantastika, tačiau ne mokslinė. Nepaisant to, mokslinė tematika čia…
Salomėja neseniai atšventė 11-ąjį savo knygų blogo (Šiukšlynėlis, kažkodėl) gimtadienį – sveikinimai ta proga! Ir aš kažkaip užmačiau jos skaitomų knygų statistiką ir pati panorau užsiregistruoti Goodreads, kad galėčiau sekti, ką perskaičiau ir kaip perskaičiau pati. Dabar mano blogo dešinėje pusėje rasite specialų įskiepį, kuriame matyti mano Goodreads paskyra ir, jei smalsu, galėsite matyti, ką…
Man patinka knygos, kurios sujaudina ir priverčia norėti guglinti. Tokios, už kuriose užrašytų istorijų slypi bent lašelis tiesos. Matyt, todėl „Baltoji chrizantema“ atsirado mano „Milžino“ pasirinkimuose, o ją beskaitydama graudinausi tiek, kad, galiausiai, nusisukusi į lėktuvo langą tyliai teko šluostyti ašaras, kad niekas nepastebėtų verkiančios beprotės. Jau esu pasakojusi, kad skaitau knygas apie holokaustą, apie…
Grįžau po ilgos tylos vėl čia. Mat prasitęsiau talpinimą dar trims mėnesiams. Kodėl tik tiek? Labai rimtai svarstau apie viso turinio perkėlimą į feisbuko puslapį. Man atrodo, kad feisbukas visai gali tikti blogo platformai: ir įrašams vietos yra, ir nuotraukoms, ir trumpoms mintims. Žodžiu, greičiausiai sausį Dina.lt jau bus tik feisbuke. Tiksliau, šis adresas ves…