Kolegė parodė podcastą, kuriame šeimos gydytoja ir jos draugė kalbasi apie dvi netolerancijas: pieno ir laktozės. Man ši tema artima, kadangi dabar jau 3 mėnesius esu visiškai atsisakiusi bet kokių pieno produktų, taip pat, produktų, kuriuose to pieno pėdsakų yra. Priežastis paprasta: dar besilaukdama dariausi netolerancijos testą, kuris parodė alergiją pienui. Bet tąkart atrodė, aiiii……
Kai supratau, kad dėl sūnaus alergijų ir savo sveikatos teks atsisakyti miltų, susinervinau. Mano diena prasidėdavo sumuštiniu su sūriu (kai atsisakiau pieno produktų dar be jokių tyrimų – su virtu kiaušiniu), neretai, kol iš darbo negrįždavo vyras, ir tęsdavosi su kokiom nors tuno salotom ir duona ir panašiai. O čia staiga – alergija visiems grūdams!…
Kaip keista rašyti blogo įrašą, o viršelio nuotraukai panaudoti sumuštinį. Mano santykis su mėsa sudėtingas. Nėra taip, kad jos nevalgau, bet jeigu valgau, yra daug niansų: turi būti kuo lengvesnė, turi būti kuo paprasčiau virškinama, kuo mažiau prieskonių ir smarkiai nuasmeninta. Aha, aš iš tų žmonių, kuriems tarp vištienos filė iš pakuotės ir viščiuko iš…
Dar vasario viduryje su vyru galvojome, kad reikia kažkaip įdomiau paminėti pusmetį, prabėgusį po vestuvių. Sakėm, nueisime gal kažkur skaniai pavalgyti, skirsime vienas kitam dėmesio, nes pastaruoju metu buvome darbuose užsisukę tiek, kad kartais pagaudavom save pasikalbant tik jau prieš pat akims užsimerkiant. Ir kaip tik sulaukiau žinutės iš „Motiko” – japoniškų užkandžių desertinės –…
Grįžau po ilgos tylos vėl čia. Mat prasitęsiau talpinimą dar trims mėnesiams. Kodėl tik tiek? Labai rimtai svarstau apie viso turinio perkėlimą į feisbuko puslapį. Man atrodo, kad feisbukas visai gali tikti blogo platformai: ir įrašams vietos yra, ir nuotraukoms, ir trumpoms mintims. Žodžiu, greičiausiai sausį Dina.lt jau bus tik feisbuke. Tiksliau, šis adresas ves…
Kažkada čia susigriebiau, kad daugiau nei mėnesį „Wolt“ tapo nemenka mano gyvenimo dalim. Nes dabar, kai sakau „Zuiki, noriu ko nors skanaus“, jis ne nusivylęs klausia „Eisim į parduotuvę?“, o tiesiog „Tai užsisakyk iš „Wolt“.* Ir jau esu minėjusi, kad labiausiai man patinka atradinėti, o gerus atradimus – kartoti ir kartoti. Tad šiame įraše mano…
Jokia čia paslaptis – aš mėgstu valgyti. Man skanu ragauti įdomius patiekalus, dievinu visokiausius desertus, patinka ryškūs skoniai ir t.t. Ir kuo toliau, tuo labiau mokydamasi sveikos mitybos bei keisdama gyvenseną suprantu, kad drausti sau nereikia, atvirkščiai, reikia ragauti, tačiau – RAGAUTI, ne kimšti, ryti, pusti, ėsti ir t.t. Kitaip tariant, kad skonio receptoriai sugebėtų…
Vieną užkandžių dėžutę jau baigiau ir bandžiau drauge su jumis. Antrąją pradėjau jau prieš kurį laiką, tačiau per Kalėdas, kai pradėjau miksuoti įvairius skonius, šiek tiek užkandžius pristabdžiau ir, antrąją Kalėdų dieną grįžusi atgal į teisingą kelią, galiu pasidalinti tuo, kas mano gautos antros dėžutės viduje. Tradiciškai Mixbox.lt užkandžių dėžutę sudaro užkandėliai šešioms dienoms ir…
Aš visada mėgau ir mėgsiu staigmenas. Visas grožio dėžutes, kurias gavus niežti nagai kuo greičiau išpakuoti, mat neturi nė žalio supratimo, kas viduje, visas paslapčių skryneles ir t.t. Ir šįkart ėmiau ir užtaikiau ant… saldainių dėžutės. Tokią, beje, šio teksto pabaigoje gauti galėsite ir jūs, bet apie tai – ŽEMIAU! Ne bet kokios, o tiesiai…
Tik nesmerkit. Na, už širdeles, sausainius per Nepriklausomybės dieną, už dar vieną blogo įrašą apie maistą. Visgi laisvė yra ir laisvė veikti laisvu laiku ką tik nori, nors ir užsiimti sausainių kepimu. Ir rezultatais pasidalinti su visu internetu. Žodžiu, sausainių užsimaniau dėl paprastos priežasties (berašydama suvokiau, kad suformatavau visas nuotraukas iš Valensijos, Ispanijos, tai nors…
Kas būna, kai naujuose namuose atsiranda ne tik nauja kaitlentė, bet ir nauja orkaitė? Aha, tiesa. Prasideda visokiausių maistų gamybos etapas. Kepti beigeliai (ne visai pavyko), duona (skanumėlis), ne vieni keksiukai (niam), obuolių pyragas (be kepimo miltelių, bet niam), grikių blynai, kotletai, ir dar visko belenkiek. O vakar draugus vaišinau tagliatelle makaronais su mėsos kukuliais,…
Gyveni žmogus kelias dešimtis metų ramiai, o tada sugalvoji išmokti valgyti taip, kaip specialistai rekomenduoja. Na, iš tikrųjų, ne tiek sugalvojau šiaip, iš neturėjimo ką veikti, o kad sporto rezultatai geresni būtų. Pasiskaičiau knygų, interneto, pasiplanavau ir ėmiausi. Principas paprastas: iki pietų angliavandeniai, baltymai ir daržovės. Po pietų – baltymai ir daržovės. Kitaip tariant, iki…
Taip nutiko, kad peršalau. Iš tikro ne visai dabar. Gegužę dar (dabar rugsėjis) sirgau atseit angina, o gydytoja tyrimų nepadariusi paskyrė antibiotikų, kurie, deja, ligos neišgydė, tik apgydė. Baigėsi viskas tuo, kad išsivystė nuolatinis tonzilių ir t.t. uždegimas, o du vakarus iš eilės pašalus kojas – prasidėjo ir liga. Bet kuriuo atveju, pas gydytoją ryt,…
Kai atšąla orai, turiu labai legalią progą grįžti prie visų kepinių. Šildymo nėr, namus vėdinti norisi, tad reikia kažkokio šilumos šaltinio, kuris be kompiuterių grąžina šilumą namams. Tad gaminu maistą. Kadangi „Prisma”, kuri dabar yra arčiau namų, paskelbė akciją mėlynoms slyvoms iš Lenkijos, įgijau jų nemažą kiekį. Gal kokį kilogramą. Gulėjo porą dienų, suminkštėjo galutinai,…
Kodėl tinginiams be fantazijos? Todėl kad tik jie iš didelio tingėjimo susigalvoja krūvą paprasčiausių receptų ir juos po to naudoja diena iš dienos. Aš gaminti mėgstu. Dar labiau mėgstu kaupti visą įmanomą kulinarinę literatūrą namuose visokiais pavidalais (žurnalų tik neperku, išskyrus Virtuvės Mitų Griovėjų didžiuosius). Bet laiko nedaug. Grįžti vakare namo, kažką įsimeti į skrandį,…
PERSPĖJIMAS: šis tekstas perpublikuotas iš mano senojo tinklaraščio Nemiegu.lt Apie duonos namie kepimą galvojau labai seniai. Norėjosi vis gauti raugo ir pamėginti šitą pernai metų madą pačiai, tačiau vis tingėjau. Gąsdino ilga terlionė. Ir duonkepės norėjau. Ir tebenoriu, iš tiesų, atrodo, kepčiau ir kepčiau tuos šviežius kepalėlius. Bet neturiu nei duonkepės, nei raugo, nei bandžiau…
PERSPĖJIMAS: šis tekstas perpublikuotas iš mano senojo tinklaraščio Nemiegu.lt Aš galiu kiek noriu apsimetinėti progresyvia, visokia drąsia, futuriste ir taip toliau, bet tiesa ta, kad aš bijau naujų dalykų. Ne šiaip bijau, o esu nuolat įsitikinusi, kad imsiu ir susimausiu, kad man būtinai nepavyks viskas iš karto, kad susigadinsiu reputaciją ir šiaip nutiks velniai žino…