Būna žmonių, kurie gali nesivalyti dantų savaitėmis, nepažįsta, kas yra dantų siūlas, burnos skalavimo skystis ir kai nueina iki odontologo kabineto, gydytojas jų burnoje neturi ką veikti. Nebent pasiūlyti burnos higieną. Bet aš ne iš tų. Pirmiausia, odontologų bijau nuo gilios vaikystės. Neįsivaizduoju, kas įvarė tokią traumą, bet net dabar sėsdama į kėdę esu šlapia…
Dar prieš porą metų būčiau pasidžiaugus, kad per metus perskaičiau šimtelį knygų ir gal net dar daugiau. O pastarieji pora metų kalbant apie skaitymą yra nuobodžiai nykūs: knygas kaupiu ateičiai, kai atsiras laiko skaitymu. Kaip bebūtų, laisvės akimirkomis skaitau telefone, kai įmanoma – peršoku prie popieriaus. Ir viena knyga, pavadinta “Brain rules for baby” (lietuviškai…
Prisimenu tą kartą, kai močiutė susilaužė ranką ir vežiau ją į Lazdynų GMP ligoninę. Užeinant ten visuomet atliekamos tam tikros procedūros, pildomos anketos. Darėm tą ir tada. Ir slaugė, pildžiusi dokumentus, juose klausimą apie alergijas tiesiog prašoko. Tą pastebėjusi paklausiau, ar taip dėl to, kad žmogus vyresnio amžiaus ir tokie alergijų neturi? Ji man atsakė…
“Ar žinai, kas yra mumijus?” – vieną dieną paklausiau aš savo vyro. “Mumi, kas? Mumija?” – perklausė pusiau nugirdęs, pusiau ne, nes nežinojo, ir nebuvo girdėjęs. Antrą bandymą dariau su anyta ir šešuru (vyro tėčiu). Jiems dar pasakiau ir papildomų pavadinimų: mumio, mumijo arba zolotoe mumijo. Anyta iš karto pasakė, kad žino, yra girdėjusi, tik…
Apsisuko ratas ir prasidėjo treti metai, kai einu į psichoterapiją. Ir, matyt, eisiu dar ne vienerius metus. Prasidėjo viskas po skyrybomis pasibaigusių santykių. Tada atrodė, kad sugriuvo visas pasaulis, bet jei jis ir griuvo, labiausiai subyrėjau aš. Šiaip jau ilgą laiką jaučiausi pasimetus ir padrika, bet supratus, kad nebesu „ta vienintelė”, visi demonai iš gilumų…
Aš galiu pasakoti apie technologijas, kosmosą, žvaigždes, kitus reikalus, bet… kai kalba ateina prie elementaraus „Google Analytics” susitvarkymo, kad matyčiau statistiką, paieškas ir kitką, man užtrumpina saugiklius galvoje ir pasilieku be nieko arba beveik be nieko. Na, niekaip neišeina suprasti, kur ką padaryti, kaip ir kur rasti dalykus ir pan. Kad ir dabar: telefone esu…
Prisimenu, buvo gilus ruduo, rudens pabaiga, kai nusprendžiau, kad man gana akinių ir prasto regėjimo. Tiesa, nebuvo taip jau blogai: kairės akies regėjimas buvo -3,5, dešinės – -2,5. Dioptrijos nevienodos, žinau, žmonės regėjimo korekcijai ryžtasi tada, kai gerokai prasčiau mato, o aš užsiknisau su tuo, kad negalėjau nešioti norimų akinių nuo saulės, kad akiniai nuolat…
Aš jau ne kartą bloge esu prisipažinusi, kad man mano svoris – yra rakštis subinėj. Akivaizdu, nepakankama, nes nuolat prie šitos temos grįžtu. Ir akivaizdu, kad mano mityba atspindi ne vieną mitybos sutrikimą, psichologines problemas ir kitką, o ne tai, kad aš neturiu valios ar kažko. Mano būsimas vyras man sakė kažkurį rytą, kai kėliausi…
Prieš savaitę aš guodžiausi, kad viskas – gana, toliau ristis negaliu. Na, kalbu apie savo svorio problemas, kai pasisvėriau ir išsigandau, kad privalau kažko imtis. Prabėgo savaitė ir norisi pasidalinti su jumis tuo, ko man pavyko pasiekti. Tiksliau, ar pavyko apskritai kažko pasiekti. Nes svoris nesustojo vietoje: svoris ūgtelėjo. Bent jau šį antradienį užlipusi ant…
Žinot, tikrai išsigandau. Draugui sakiau (o jis labai ramiai reaguoja į savo kūno pokyčius, sveriasi ir žino, kad viskas įmanoma – man tokio tikėjimo trūksta), kad bijau svertis, nes bijau pamatyti skaičius. Šiandien išdrįsau ir ką – šokas. Sveriu 75,6 kg, o esu vos 166 cm. Net faktas, kad rankoje buvo telefonas, ant rankos –…
Šitam įraše būsiu atvira kaip niekad. Aišku, mano blogas, mano ir taisyklės, bet… jau kurį laiką laikiausi taisyklės čia kalbėti daugiau apie patirtis su viešuoju/privačiu sektoriumi, išbandytus dalykus, keliones, įspūdžius ir mažiau dėti asmeninio gyvenimo. Šitas įrašas bus apie asmeninį gyvenimą. Aš vis kartoju kalbėdama su draugais, kad per karantiną man nuvažiavo stogas. Dar per…
Aš nežinau, kodėl, bet pastaruoju metu savo „Facebook Messenger” vis randu užklausų iš nepažįstamų žmonių, kurie bando susisiekti ir šio bei to pasiklausti apie tulžies pūslės šalinimo operaciją ir gyvenimą po jos. Dažniausiai klausiama, ką galiu valgyti ir kaip jaučiuosi dabar. Ir prisimenu save prieš metus ieškant kuo daugiau informacijos apie šią operaciją, mitybą po…
Per karantiną visi be išimties (bent toks vaizdas susidaro stebint aplinką, socialinius tinklus ir kitką) prisipažįsta užkandžiaujantys dažniau, valgantys daugiau ir pamažu apvalėjantys. Ir tai normalu: situacija tokia, su kokia nesame susidūrę, padėtis kelia nerimą, ypač, jei darbą teko pakeisti pozicija Užimtumo tarnyboje (Darbo biržoje), jeigu darbdavys pasakė, kad algą mažina, jeigu darbovietė užsidarė ar…
Šiandien atsikėliau neįprastai anksti. Sakau, neįprastai, nes man atostogos. Aha, karantino metu pasiėmiau dvi savaites tam, kad pagyvenčiau toliau nuo žiniasklaidos, informacinio triukšmo, visų baimių ir kitų reikalų bei kaip reikiant atpalaiduočiau galvą nuo visos įtampos. Atsiprašau tų, kurie per šį laikotarpį neteko darbo ir mano toks pasakymas skamba pernelyg pagyrūniškai: visgi dirbant žiniasklaidoje koronaviruso…
Aš žinau, kad dalį savo skaitytojų neabejotinai su šita tema užknisau. Visgi – tai mano asmeninis tinklaraštis, tad ir temos jame neretai – labai asmeninės. Šįkart noriu pakalbėti apie tai, kaip man sekasi atsigaudinėti po tulžies akmenligės, tulžies pašalinimo operacijos, mat praėjo nei daug, nei mažai – pusė laiko, kurį, kaip perspėjo chirurgas, privalėsiu būti…
Rytoj sueina lygiai savaitė nuo dienos, kai man buvo padaryta tulžies šalinimo operacija dėl tulžies akmenligės, arba, sakant moksliškiau, cholescistito. Pasidalinsiu patirtimi, nes kai pati ieškojau šitos informacijos, neką teradau. Ir dėl to tikrai buvo labai baisu. Operaciją man darė Vilniaus Lazdynų greitosios pagalbos ligoninės chirurgas Žygimantas Kuliešius. Kaip išsirinkau gydytoją? Remdamasi atsiliepimais ir ieškodama…
Rytoj keliauju į Lazdynų ligoninę Vilniuje ir, po beveik kelerių metų delsimo, man bus pašalinta tulžies pūslė. Šalins ją dėl paprastos priežasties: joje gausu akmenų, o vienas jų yra 3 cm dydžio. Kiek gūglinausi, aiškių priežasčių, kodėl tulžies pūslėje ima formuotis akmenys, nėra. Tą nulemti gali ir paveldimumas, ir mityba, ir nutukimas, o gali būti…
Rašydama šitą tinklalapį aš esu ne kartą pripažinusi sau (ir jums), kad esu linkusi į priklausomybes. Jei švęsti – tai iki ryto. Ir nebūtinai kitos dienos net. Jei rūkyti, tai po pusantro pakelio ar net du. Jei kažką kito – tai maksimaliai, kiek gali. Dėl to neberūkau jau daugiau nei 10 metų, 11 visiškai negeriu…
Klausykit, kaip taip yra, kad iš pažiūros protingas ir valios daugeliui dalykų turintis žmogus nesugeba susidoroti su paprasčiausiu maistu ir mityba? Ir aš nekalbu apie tuos atvejus, kai reikia valgyti salotas ar graužti cukinijas. Ne, kalbu apie paprasčiausią gebėjimą pajusti sotumo jausmą ir neėsti. Šypsotės skaitydami tai, ką rašau? O man norisi skrandį išlupti kur…
Laikau save gana talentinga atsikalbinėtoja nuo sporto. Tai tingiu. Tai vėlu. Tai pavargau. Tai dar kas. O dažniausiai tai rytoj. Bet antra vertus, aš neturiu aukso vidurio. Jeigu jau varau, tai iš visos dūšios. Su sportu irgi. Reikia 500 pritūpimų per visą dieną padaryti? Nieko, padarysiu per valandą. Nesvarbu, kad po to tris dienas nepaeisiu.…